top of page

WORLD MUSIC PROJEKTAI

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras kasmet inicijuoja naujo muzikinio kūrinio atsiradimą, jo pristatymą ir sklaidą. Mūsų sumanymas – kiekvienais metais teikti garsiausiems kompozitoriams naujų world music krypties kūriniųužsakymus, skatinti kūrėjus sujungti įvairių, Lietuvoje gyvenančių tautų tautinę melodiką, ritmiką ir poetiką, bei naujas šiuolaikinės muzikos formas. Pagrindinis šio projekto, vykdomo nuo 2009 m., pritraukiančio profesionalios muzikos bei autentiško folkloro atlikėjus tikslas – įamžinti ryškiausius muzikinio folkloro pavyzdžius, sudominti tiek išskirtinai liaudies kūrybos mėgėjus, tiek profesionalaus meno mylėtojus, ugdyti vaikus ir jaunimą kultūra bei sužadinti poreikį domėtis savo šalies istorija ir muzikiniu paveldu. World music yra kur kas daugiau nei muzika – ji turtinga ir savo skleidžiama filosofija. Tai yra kūryba be jokių ribų bei sienų jungianti skirtingų šalių tradicijas su šiuolaikinio žmogaus jausmais. Ji atspindi dabartinį pasaulį, kuriame skirtingų kultūrų žmonėms vis daugiau bendraujant, dažniau eksperimentuojama ir su tradicine muzika. Todėl World music skatina skirtingų kultūrų susiliejimą, atvirumą bei atskleidžia visų žmonių vienovę. Nuolatiniais partneriais-atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras ir žymūs Lietuvos dirigentai.Jau sukurti ir sėkmingai Lietuvos bei užsienio publikai pristatyti šie kūriniai:

LINAS RIMŠA „SENASIS TIKĖJIMAS“, 2009 m. 

Kompozitoriaus Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ – specialus tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola – 2009“ užsakymas. Jis buvo labai sėkmingai pristatytas 2009 m. programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre bei Maskvos Tarptautiniuose Muzikos Namuose. 2015 m. buvo sukurta orkestrinė kūrinio versija, praturtinta kūrybinės raiškos galimybėmis, muzikinėmis priemonėmis bei naujomis dalimis. 2017 m. ji buvo sėkmingai pristatyta  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Sankt Peterburge, o 2019 m. Tbilisio V. Saradžišvili valstybinėje konservatorijoje.

Lietuvos kompozitoriaus dvasinių temų kūrinys sulaukė pripažinimo ir aukšto muzikos kritikų įvertinimo. Kūrinio kompaktinė plokštelė Lietuvoje buvo išleista net du kartus, o vėliau teisė išleisti šį albumą buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music.

Lino Rimšos muzikoje folkloras, išlaikydamas pirmaprades prasmes, intelektualiai susijungia su kitų muzikinių kultūrų, žanrų ir stilių fragmentais. Šis projektas yra bendra ansamblio „Arinuška“ vadovų Irenos ir Nikolajaus Zacharovų bei kompozitoriaus Lino Rimšos idėja. Rusų folkloro ansamblis projekte atlieka autentiškas Lietuvos sentikių dainas ir giesmes. World Music projektui pasirinktas retas folkloro žanras – religinė dainuojamoji poezija.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS                                                                                

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai – Viktoras ŽABROVAS, Arina ZACHAROVA

Julija MOROZOVA (vargonai, čelesta)                                                                     

Perkusininkų grupė HAND VOICES

Rūta RAGINYTĖ (lumzdelis)                                                                                                                               

Tomas BIELIAUSKAS (obojus)                                            

Nikolaj ZACHAROV (bajanas)                                                                                                                                                                                                        Tomas VARNAGIRIS (gitara)                                                                                                                                                                           

DYNGYLDAI (Respublika Tyva)                                               

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

ANDREJ DOINIKOV „ETNOSFERA – NAUJAS TRADICIJŲ DVELKSMAS“, 2012 m. 

Simfoninė siuita solistams, folkloro ansambliams ir orkestrui „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“ yra festivalio „Pokrovskije kolokola“ organizatorių ir programos „Etnosfera“ dalyvių kūrybinis eksperimentas. Projekto pavadinimas atspindi pagrindinę paties judėjimo idėją, subūrusią atlikėjus, kurie sulaukė didelio pripažinimo įvairiose pasaulio šalyse. Jie puoselėja liaudies tradicijas, perteikdami jas naujomis šiuolaikinės muzikos formomis, pritraukia jaunus, kūrybingus muzikus. Vienas jų ir yra Andrejus Doinikovas - puikus kompozitorius, perkusininkas, pianistas, dirigentas.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS                                                                              

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai - Andrej KOTOV, Sergej STAROSTIN, Sergej FILATOV, Vitalij KIS, 

Sergej KLEVENSKIJ, Dmitrij VLASENKO (Rusija)

Dirigentas Andrej DOINIKOV (Vokietija-Rusija)

GEDIMINAS RIMKUS RIMKEVIČIUS „LIAUDIŠKOJI RAPSODIJA“, 2013 m. 

Slavų dainų ciklas „Liaudiškoji rapsodija“ taip pat yra mūsų dienomis populiarios World Music krypties kompozicija. Lietuvos kompozitoriaus Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus kūrinyje „Liaudiškoji rapsodija“ atsiskleidžia individualus kompozitoriaus požiūris į folklorą, liaudies ir akademinės muzikos sintezę. Folkloro atlikėjų balsai, harmoningai susiliedami su orkestro ir etninių instrumentų skambesiu, sukuria nepakartojamą senovės ir nūdienos muzikos misteriją.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS              

Folkloro ansambliai ARINUŠKA,meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

TRAIKOTKA, meno vadovė Irena VIŠNEVSKA

SVIATO,meno vadovė Arina ZACHAROVA

Solistai: Jevgenij JEFREMOV (vokalas, Ukraina)
Sergej KLEVENSKIJ (liaudies instrumentai, Rusija)
Julija MOROZOVA (fortepijonas, Lietuva)
Nikolaj ZACHAROV (bajanas, vokalas, Lietuva)
Tomas BOTYRIUS (saksofonas, Lietuva)
Igoris KRAMAREVAS (trimitas, Lietuva)
Artūras CHALIKOVAS (gitara, Lietuva)
Perkusininkų grupė HAND VOICES (Lietuva)
Valentinas KRULIKOVSKIS (dambrelis, Lietuva)
Viačeslavas LUKJANENKO (dambrelis, Lietuva)

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

JONAS JURKŪNAS „IŠ ŠIO MIESTO“, 2014 m. 

Kūrinyje skamba įvairių tautų – rusų, žydų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių ir kitų – liaudies dainų temos, atskleistos moderniomis šiuolaikinės muzikos raiškos priemonėmis. Talentingas, Lietuvoje ir užsienio šalyse pripažinimą pelnęs kompozitorius Jonas Jurkūnas sau ir klausytojams užduoda klausimą: „Ką įvairių tautų atstovai iš Vilniaus, pasklidę po visą pasaulį, tolimų kraštų gyventojams papasakotų apie save ir Vilnių?“. Atsakymas slypi kūrinyje, kuriame orkestras simbolizuoja Vilniaus miestą, atlikėjai – nuo senų laikų Vilniuje gyvenusias ir tebegyvenančias etnines grupes, jų giluminius tautinius savitumus. Kūrinys sudarytas iš vokalinių-instrumentinių epizodų ir orkestro intarpų, o finale skamba orkestro tutti, simbolizuojantis Lietuvos sostinės apoteozę. Nebijantis eksperimentų autorius kūrinyje harmoningai sujungė muziką ir vaizduojamuosius menus, taip atskleisdamas menų sintezės galimybes ir jos nepakartojamą poveikį klausytojams.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS           

Folkloro ansambliai ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

SVIATO, meno vadovė Arina ZACHAROVA

Folkloro ansamblis INTAKAS

Solistai: Rafailas KARPIS (tenoras)

Saulius PETREIKIS (multiinstrumentalistas)

Hamidreza RAHBARALAM, Tomas KULIKAUSAS (perkusija)

Gospelo choras HARK!

Vaizdo menininkas Rimas SAKALAUSKAS

Scenografė Anželika ŠULCAITĖ 

Dirigentas Modestas BARKAUSKAS 

LINAS RIMŠA „MOTERŲ GIESMĖS“, 2015 m. 

Išskirtinė yra šio kūrinio koncepcija – kompozitorius pristato įvairių tautų moterų dainuojamąjį folklorą šiuolaikinės muzikos kontekste, tokiu būdu atkreipdamas dėmesį į moteriškojo prado svarbą įvairių tautų tradicinėje kultūroje ir atskleisdamas etninės muzikos bei mūsų dienų inovatyvių muzikos komponavimo, atlikimo technologijų sintezės galimybes.

Folklore moters pradas siejamas su atsiktinumu ir žodžio magija. Moters žodis labiau veikia nei vyro, dažnai įgyja prakeiksmo galią. Moteriškasis kūrybinis pradas liaudies dainose susijęs su lyrizmu, gebėjimu reikštis simboliais, emocionalumu, rituališkumu, apibendrinimais bei siekimu tęsti tradiciją. Visi šie aspektai kompozitoriaus buvo tiriami, apžvelgiami, atskleidžiami ir įprasminami pasitelkiant muzikos kalbą. Tad kompoziciją reikia vertinti ne tik kaip aukšto lygio muzikos kūrinį, bet taip pat kaip mokslinių ieškojimų ir atradimų rezultatą.