WORLD MUSIC PROJEKTAI

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras kasmet inicijuoja naujo muzikinio kūrinio atsiradimą, jo pristatymą ir sklaidą. Mūsų sumanymas – kiekvienais metais teikti garsiausiems kompozitoriams naujų world music krypties kūriniųužsakymus, skatinti kūrėjus sujungti įvairių, Lietuvoje gyvenančių tautų tautinę melodiką, ritmiką ir poetiką, bei naujas šiuolaikinės muzikos formas. Pagrindinis šio projekto, vykdomo nuo 2009 m., pritraukiančio profesionalios muzikos bei autentiško folkloro atlikėjus tikslas – įamžinti ryškiausius muzikinio folkloro pavyzdžius, sudominti tiek išskirtinai liaudies kūrybos mėgėjus, tiek profesionalaus meno mylėtojus, ugdyti vaikus ir jaunimą kultūra bei sužadinti poreikį domėtis savo šalies istorija ir muzikiniu paveldu. Nuolatiniais partneriais-atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras ir žymūs Lietuvos dirigentai.Jau sukurti ir sėkmingai Lietuvos bei užsienio publikai pristatyti šie kūriniai:

LINAS RIMŠA „SENASIS TIKĖJIMAS“, 2009 m. 

Kompozitoriaus Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ – specialus tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola – 2009“ užsakymas – su dideliu pasisekimu buvo pristatytas 2009 m. programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau - Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre bei Maskvos tarptautiniuose Muzikos Namuose. 2015 m. buvo sukurta orkestrinė kūrinio versija, praturtinusi jo kūrybinės minties raiškos galimybes muzikinės raiškos priemonėmis bei naujomis dalimis, kuri buvo sėkmingai pristatyta 2017 m.  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Sankt Peterburge, 2019 m. Tbilisio V.Saradžišvili valstybinėje konservatorijoje.

Lietuvos kompozitoriaus kūrinys dvasinėmis temomis sulaukė pripažinimo ir aukšto muzikos kritikų įvertinimo. Kūrinio kompaktinė plokštelė Lietuvoje buvo išleista net du kartus, o vėliau teisė išleisti šį albumą buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music.

Lino Rimšos muzikoje folkloras, išlaikydamas pirmaprades prasmes, intelektualiai susijungia su kitų muzikinių kultūrų, žanrų ir stilių fragmentais.Šis projektas yra bendra ansamblio „Arinuška“ vadovų Irenos ir Nikolajaus Zacharovų ir kompozitoriaus Lino Rimšos idėja. Rusų folkloro ansamblis  projekte atlieka autentiškas Lietuvos sentikių dainas ir giesmes. World music projektui pasirinktas retas folkloro žanras – religinė dainuojamoji poezija.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS                                                                                

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai – Viktoras ŽABROVAS, Arina ZACHAROVA

Julija MOROZOVA (vargonai, čelesta)                                                                     

Perkusininkų grupė HAND VOICES

Rūta RAGINYTĖ (lumzdelis)                                                                                                                               

Tomas BIELIAUSKAS (obojus)                                            

Nikolaj ZACHAROV (bajanas)                                                                                                                                                                                                        Tomas VARNAGIRIS (gitara)                                                                                                                                                                           

DYNGYLDAI (Respublika Tyva)                                               

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

ANDREJ DOINIKOV „ETNOSFERA – NAUJAS TRADICIJŲ DVELKSMAS“, 2012 m. 

Simfoninė siuita solistams, folkloro ansambliams ir orkestrui „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“ yra festivalio „Pokrovskije kolokola“ organizatorių ir programos „Etnosfera“ dalyvių kūrybinis eksperimentas. Projekto pavadinimas atspindi pagrindinę paties judėjimo idėją, subūrusią atlikėjus, kurie sulaukė aukšto pripažinimo įvairiose pasaulio šalyse. Jie puoselėja liaudies tradicijas, perteikdami jas naujose šiuolaikinės muzikos formose,pritraukia jaunus, kūrybingus muzikantus. Vienas iš jų ir yra Andrejus Doinikovas, puikus kompozitorius, perkusininkas, pianistas, dirigentas.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS                                                                              

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai - Andrej KOTOV, Sergej STAROSTIN, Sergej FILATOV, Vitalij KIS, 

Sergej KLEVENSKIJ, Dmitrij VLASENKO (Rusija)

Dirigentas Andrej DOINIKOV (Vokietija-Rusija)

GEDIMINAS RIMKUS RIMKEVIČIUS „LIAUDIŠKOJI RAPSODIJA“, 2013 m. 

Slavų dainų ciklas „Liaudiškoji rapsodija“ taip pat yra populiariosios mūsų dienomis world music krypties kompozicija. Lietuvos kompozitoriaus Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus kūrinyje „Liaudiškoji rapsodija“ atsiskleidžia individualus kompozitoriaus požiūris į folklorą, liaudies ir akademinės muzikos sintezę. Folkloro atlikėjų balsai, harmoningai susiliedami su orkestro ir etninių instrumentų skambesiu, sukuria nepakartojamą senovės ir nūdienos muzikos misteriją.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS              

Folkloro ansambliai ARINUŠKA,meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

TRAIKOTKA, meno vadovė Irena VIŠNEVSKA

SVIATO,meno vadovė Arina ZACHAROVA

Solistai: Jevgenij JEFREMOV (vokalas, Ukraina)
Sergej KLEVENSKIJ (liaudies instrumentai, Rusija)
Julija MOROZOVA (fortepijonas, Lietuva)
Nikolaj ZACHAROV (bajanas, vokalas, Lietuva)
Tomas BOTYRIUS (saksofonas, Lietuva)
Igoris KRAMAREVAS (trimitas, Lietuva)
Artūras CHALIKOVAS (gitara, Lietuva)
Perkusininkų grupė HAND VOICES (Lietuva)
Valentinas KRULIKOVSKIS (dambrelis, Lietuva)
Viačeslavas LUKJANENKO (dambrelis, Lietuva)

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

JONAS JURKŪNAS „IŠ ŠIO MIESTO“, 2014 m. 

Kūrinyje skamba įvairių tautų – rusų, žydų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių ir kitų – liaudies dainų temos, atskleistos moderniomis šiuolaikinės muzikos raiškos priemonėmis. Talentingas, Lietuvoje ir užienio šalyse pripažinimą pelnęs kompozitorius Jonas Jurkūnas sau ir klausytojams užduoda klausimą: „ką įvairių tautų atstovai iš Vilniaus, pasklidę po visą pasaulį, tolimų kraštų gyventojams papasakotų apie save ir Vilnių?“. Atsakymas slypi kūrinyje, kuriame orkestras simbolizuoja Vilniaus miestą, atlikėjai – nuo senų laikų Vilniuje gyvenusias ir tebegyvenančias etnines grupes, jų giluminius tautinius savitumus. Kūrinys sudarytas iš vokalinių-instrumentinių epizodų ir orkestro intarpų, o finale skamba orkestro tutti, simbolizuojantis Lietuvos sostinės apoteozę. Nebijantis eksperementų autorius kūrinyje harmoningai sujungė muziką ir vaizduojamuosius menus, tokiu būdu atskleisdamas menų sintezės galimybes ir jos nepakartojamą poveikį klausytojams.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS           

Folkloro ansambliai ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

SVIATO, meno vadovė Arina ZACHAROVA

Folkloro ansamblis INTAKAS

Solistai: Rafailas KARPIS (tenoras)

Saulius PETREIKIS (multiinstrumentalistas)

Hamidreza RAHBARALAM, Tomas KULIKAUSAS (perkusija)

Gospelo choras HARK!

Vaizdo menininkas Rimas SAKALAUSKAS

Scenografė Anželika ŠULCAITĖ 

Dirigentas Modestas BARKAUSKAS 

LINAS RIMŠA „MOTERŲ GIESMĖS“, 2015 m. 

Išskirtinė yra kūrinio koncepcija – kompozitorius pristato įvairių tautų moterų dainuojamąjį folklorą šiuolaikinės muzikos kontekste, tokiu būdu atkreipdamas dėmesį į moteriškojo prado svarbą įvairių tautų tradicinėje kultūroje ir atskleisdamas etninės muzikos ir mūsų dienų inovatyvių muzikos komponavimo ir atlikimo technologijų sintezės galimybes.

Folklore moters pradas siejamas su atsiktinumu ir žodžio magija. Moters žodis labiau veikia nei vyro, dažnai įgyja prakeiksmo galią. Moteriškasis kūrybinis pradas liaudies dainose susijęs su lyrizmu, gebėjimu reikšti simboliais, emocionalumu, rituališkumu, apibendrinimais bei siekimu tęsti tradiciją. Visi šie aspektai kompozitoriaus buvo tyriami, apžvelgiami, atskleidžiami ir įprasminami muzikos kalbos pagalba, tad kompoziciją reikia vertinti ne tik kaip aukšto lygio muzikos kūrinį, bet taip pat kaip mokslinių ieškojimų, atradimų rezultatą.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS

Solistai: Šorena DŽANIAŠVILI (vokalas), Erica JENNINGS (vokalas), 

Laurita PELENIŪTĖ (vokalas), Tatjana ZAČIKEVIČ (vokalas, Lenkija)

Rūta RAGINYTĖ (lumzdelis)

Perkusininkų grupė HAND VOICES

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

ALGIRDAS MARTINAITIS „SAKMĖ APIE GYVENIMĄ“, 2016 m. 

 „Sakmė apie gyvenimą“ – World music stiliaus kantata,  kurioje gaivališkos, žaismingos rusų liaudies dainos persipina su statiškais, „likiminiais“ muzikos intarpais, būdingais stambios vokalinės muzikos formos kūriniams – kantatoms, oratorijoms. Tokių pavyzdžių randame XX a. kompozitorių Karlo Orfo, Valerijaus Gavrilino, Karlo Dženkinso kūriniuose. Kūrinį sudaro trys dalys, atitinkančios žmogaus gyvenimo tarpsnius: jaunystė – pavasario džiaugsmai, vestuvės; brandos amžius – vasaros darbai ir šventės; senatvė – ruduo, kuomet pasveriami žmogaus viso gyvenimo darbai. Kūrinyje autorius stengiasi pabrėžti vokalinį teatrališkumą, dainuojamo teksto raišką, suteikiant atlikėjams sceninį laisvumą ir tuo pabrėžiant rusų liaudies charakterio bruožus.

ATLIKĖJAI:    

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergej KRYLOV                                                                                

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai – Viktoras ŽABROVAS, Arina ZACHAROVA

Rafailas KARPIS, Evelina SAŠENKO (vokalas)                                                                                                                   

Julija MOROZOVA (čelesta)                                                                     

Sergej STAROSTIN (etniniai pučiamieji instrumentai)                                                                                    

Giedrius GELGOTAS (fleita)                                                                                                                                                                                                           Dominykas VYŠNIAUSKAS (trimitas)                                                                                                                                  

Perkusininkų grupė HAND VOICES                                                          

Dirigentas Modestas PITRĖNAS

ZITA BRUŽAITĖ “KOLIAŽAI“, 2017 m. 

„Koliažai“ – į griežtus žanro ir stiliaus rėmus netelpantis kūrinys, jis atspindi kompozitorės Zitos Bružaitės naujausio kūrybos laikotarpio tendenciją kurti monumentalias individualaus žanro kompozicijas (kantorija „Lumen fidei“ (2013), simfortas „Skydas“ (2016), muzikinis epas „...nes ilgiuosi tavęs“ (2016)). Nors terminas „koliažas“ įprastai priskiriamas vizualiojo meno sričiai ir reiškia skirtingų technikų sujungimą į vieną visumą, jis tinka ir muzikai, ypač Zitos Bružaitės kūrybai, kuriai nesvetimas stilių susipynimas, apibūdinti. „Koliažuose“ ryškiausia meilės tema, jos fone plėtojamos žmogaus gimimo, ilgesio, praradimų temos,  tai yra, atsispindi asmeniniai, bendruomeniniai ir globalūs tarpusavio ryšiai. Kūrinį sudaro penkios dalys, kurias galima traktuoti kaip rondo t.y., ratu besisukantį ciklą, kuriame keičiamės tik mes, tačiau temos ir emocijos išlieka amžinos.

ATLIKĖJAI:    

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergej KRYLOV                                                                                

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Raimonda VEBELIUNAITE-VIRVYTIENE, Karolina DAUKŠIENĖ  (fleita) 

Rimantas VALANČIAUSKAS, Dalius NOREIKA, Audrius BARVYDIS, Arūnas MULIARČIKAS (trombonas)

Tomas DIČIŪNAS (klavišiniai)

Tomas MASLAUSKAS (bosinė gitara)

Tomas Kulikauskas, Artūras Žemblys (perkusija)

Dirigentas Modestas BARKAUSKAS

ANATOLIJUS ŠENDEROVAS „DEDIKACIJA“, 2018 m. 

Kūrinio „Dedikacija“ temą inspiravo T.Venclovos knyga “Vilnius: vadovas po miestą”. „Dedikacijoje” muzikinės kalbos pagalba įprasminti ypač ryškūs momentai, susiję su senojo Vilniaus istorijos faktais. Kūrinyje išryškėja daugiataučio Vilniaus paveikslas, istorija pasakojama perpinant atskirų tautų gyvenimo mieste faktus bei tarpusavio ryšius. Kiekviena kūrinio dalis įgauna muzikininį sceninį Vilniuje gyvenančių ir kuriančių tautų kultūrų atspindį bei siejasi su konkrečia istorine vieta (Rotuše, Bolšaja Pogulianka ir kt.), asmenybe (A.Mickevičiumi, P.Skorina ir t.t.) ar faktu. Miestas scenoje pasakoja savo istoriją – kaip visos tautos – lietuviai, rusai, baltarusiai, bulgarai, ukrainiečiai, žydai, lenkai, karaimai, gruzinai – drauge statė, kūrė modernios valstybės sostinę tokią, kokia ji yra dabar. Nepakartojamo dinamiškumo kūriniui suteikė įtaikinga šokėjos choreografija, atskleidžianti kūrėjo sumanymą ir sustiprinanti jo idėjos poveikį.

ATLIKĖJAI:       

Čiurlionio kvartetas

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Folkloro ansamblis BEDINERA (Sakartvelo)

Petras VYŠNIAUSKAS (saksofonas), Arkadij GOTESMAN (perkusija)

Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Shmuel YATOM

Edita STUNDYTĖ (choreografija)

Dirigentas Karolis VARIAKOJIS

LAIMIS VILKONČIUS „VARNĖNO MIŠIOS“, 2019 m. 

Kompozicijoje skamba Sigito Gedos poezija (iš rinkinio „Jotvingių mišios“) ir autentiška įvairių tautų  liaudies muzika. Pasirinkta misterijos forma nevaržo autoriaus laisvai jungti šiuos komponentus Worldmusicstiliausmuzikine kalba. Kūrinys autoriaus sumanytas kaip folkloro, papročių ir originalios muzikos montažas, kuriame išlaikytos pirmapradės liaudies muzikos prasmės ir stiliai bei modernizmo matmenys.

Kūrinio moto - Sigito Gedos eilėraščio fragmentas: 

"...Varnėnas,

Mano vienatinis klebonas,

Raudona kamža,

Bet pats juodas, jau papilnėjęs,

Laiko mišias...".