WORLD MUSIC PROJEKTAI

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras kasmet inicijuoja naujo muzikinio kūrinio atsiradimą, jo pristatymą ir sklaidą. Mūsų sumanymas – kiekvienais metais teikti garsiausiems kompozitoriams naujų world music krypties kūriniųužsakymus, skatinti kūrėjus sujungti įvairių, Lietuvoje gyvenančių tautų tautinę melodiką, ritmiką ir poetiką, bei naujas šiuolaikinės muzikos formas. Pagrindinis šio projekto, vykdomo nuo 2009 m., pritraukiančio profesionalios muzikos bei autentiško folkloro atlikėjus tikslas – įamžinti ryškiausius muzikinio folkloro pavyzdžius, sudominti tiek išskirtinai liaudies kūrybos mėgėjus, tiek profesionalaus meno mylėtojus, ugdyti vaikus ir jaunimą kultūra bei sužadinti poreikį domėtis savo šalies istorija ir muzikiniu paveldu. World music yra kur kas daugiau nei muzika – ji turtinga ir savo skleidžiama filosofija. Tai yra kūryba be jokių ribų bei sienų jungianti skirtingų šalių tradicijas su šiuolaikinio žmogaus jausmais. Ji atspindi dabartinį pasaulį, kuriame skirtingų kultūrų žmonėms vis daugiau bendraujant, dažniau eksperimentuojama ir su tradicine muzika. Todėl World music skatina skirtingų kultūrų susiliejimą, atvirumą bei atskleidžia visų žmonių vienovę. Nuolatiniais partneriais-atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras ir žymūs Lietuvos dirigentai.Jau sukurti ir sėkmingai Lietuvos bei užsienio publikai pristatyti šie kūriniai:

LINAS RIMŠA „SENASIS TIKĖJIMAS“, 2009 m.

Kompozitoriaus Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ – specialus tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola – 2009“ užsakymas. Jis buvo labai sėkmingai pristatytas 2009 m. programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre bei Maskvos Tarptautiniuose Muzikos Namuose. 2015 m. buvo sukurta orkestrinė kūrinio versija, praturtinta kūrybinės raiškos galimybėmis, muzikinėmis priemonėmis bei naujomis dalimis. 2017 m. ji buvo sėkmingai pristatyta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Sankt Peterburge, o 2019 m. Tbilisio V. Saradžišvili valstybinėje konservatorijoje.

Lietuvos kompozitoriaus dvasinių temų kūrinys sulaukė pripažinimo ir aukšto muzikos kritikų įvertinimo. Kūrinio kompaktinė plokštelė Lietuvoje buvo išleista net du kartus, o vėliau teisė išleisti šį albumą buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music.

Lino Rimšos muzikoje folkloras, išlaikydamas pirmaprades prasmes, intelektualiai susijungia su kitų muzikinių kultūrų, žanrų ir stilių fragmentais. Šis projektas yra bendra ansamblio „Arinuška“ vadovų Irenos ir Nikolajaus Zacharovų bei kompozitoriaus Lino Rimšos idėja. Rusų folkloro ansamblis projekte atlieka autentiškas Lietuvos sentikių dainas ir giesmes. World Music projektui pasirinktas retas folkloro žanras – religinė dainuojamoji poezija.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai – Viktoras ŽABROVAS, Arina ZACHAROVA

Julija MOROZOVA (vargonai, čelesta)

Perkusininkų grupė HAND VOICES

Rūta RAGINYTĖ (lumzdelis)

Tomas BIELIAUSKAS (obojus)

Nikolaj ZACHAROV (bajanas) Tomas VARNAGIRIS (gitara)

DYNGYLDAI (Respublika Tyva)

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

K L A U S Y T I

ANDREJ DOINIKOV „ETNOSFERA – NAUJAS TRADICIJŲ DVELKSMAS“, 2012 m.

Simfoninė siuita solistams, folkloro ansambliams ir orkestrui „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“ yra festivalio „Pokrovskije kolokola“ organizatorių ir programos „Etnosfera“ dalyvių kūrybinis eksperimentas. Projekto pavadinimas atspindi pagrindinę paties judėjimo idėją, subūrusią atlikėjus, kurie sulaukė didelio pripažinimo įvairiose pasaulio šalyse. Jie puoselėja liaudies tradicijas, perteikdami jas naujomis šiuolaikinės muzikos formomis, pritraukia jaunus, kūrybingus muzikus. Vienas jų ir yra Andrejus Doinikovas - puikus kompozitorius, perkusininkas, pianistas, dirigentas.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai - Andrej KOTOV, Sergej STAROSTIN, Sergej FILATOV, Vitalij KIS,

Sergej KLEVENSKIJ, Dmitrij VLASENKO (Rusija)

Dirigentas Andrej DOINIKOV (Vokietija-Rusija)

K L A U S Y T I

GEDIMINAS RIMKUS RIMKEVIČIUS „LIAUDIŠKOJI RAPSODIJA“, 2013 m.

Slavų dainų ciklas „Liaudiškoji rapsodija“ taip pat yra mūsų dienomis populiarios World Music krypties kompozicija. Lietuvos kompozitoriaus Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus kūrinyje „Liaudiškoji rapsodija“ atsiskleidžia individualus kompozitoriaus požiūris į folklorą, liaudies ir akademinės muzikos sintezę. Folkloro atlikėjų balsai, harmoningai susiliedami su orkestro ir etninių instrumentų skambesiu, sukuria nepakartojamą senovės ir nūdienos muzikos misteriją.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS

Folkloro ansambliai ARINUŠKA,meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

TRAIKOTKA, meno vadovė Irena VIŠNEVSKA

SVIATO,meno vadovė Arina ZACHAROVA

Solistai: Jevgenij JEFREMOV (vokalas, Ukraina)
Sergej KLEVENSKIJ (liaudies instrumentai, Rusija)
Julija MOROZOVA (fortepijonas, Lietuva)
Nikolaj ZACHAROV (bajanas, vokalas, Lietuva)
Tomas BOTYRIUS (saksofonas, Lietuva)
Igoris KRAMAREVAS (trimitas, Lietuva)
Artūras CHALIKOVAS (gitara, Lietuva)
Perkusininkų grupė HAND VOICES (Lietuva)
Valentinas KRULIKOVSKIS (dambrelis, Lietuva)
Viačeslavas LUKJANENKO (dambrelis, Lietuva)

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

K L A U S Y T I

JONAS JURKŪNAS „IŠ ŠIO MIESTO“, 2014 m.

Kūrinyje skamba įvairių tautų – rusų, žydų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių ir kitų – liaudies dainų temos, atskleistos moderniomis šiuolaikinės muzikos raiškos priemonėmis. Talentingas, Lietuvoje ir užsienio šalyse pripažinimą pelnęs kompozitorius Jonas Jurkūnas sau ir klausytojams užduoda klausimą: „Ką įvairių tautų atstovai iš Vilniaus, pasklidę po visą pasaulį, tolimų kraštų gyventojams papasakotų apie save ir Vilnių?“. Atsakymas slypi kūrinyje, kuriame orkestras simbolizuoja Vilniaus miestą, atlikėjai – nuo senų laikų Vilniuje gyvenusias ir tebegyvenančias etnines grupes, jų giluminius tautinius savitumus. Kūrinys sudarytas iš vokalinių-instrumentinių epizodų ir orkestro intarpų, o finale skamba orkestro tutti, simbolizuojantis Lietuvos sostinės apoteozę. Nebijantis eksperimentų autorius kūrinyje harmoningai sujungė muziką ir vaizduojamuosius menus, taip atskleisdamas menų sintezės galimybes ir jos nepakartojamą poveikį klausytojams.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS

Folkloro ansambliai ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

SVIATO, meno vadovė Arina ZACHAROVA

Folkloro ansamblis INTAKAS

Solistai: Rafailas KARPIS (tenoras)

Saulius PETREIKIS (multiinstrumentalistas)

Hamidreza RAHBARALAM, Tomas KULIKAUSAS (perkusija)

Gospelo choras HARK!

Vaizdo menininkas Rimas SAKALAUSKAS

Scenografė Anželika ŠULCAITĖ

Dirigentas Modestas BARKAUSKAS

K L A U S Y T I

LINAS RIMŠA „MOTERŲ GIESMĖS“, 2015 m.

Išskirtinė yra šio kūrinio koncepcija – kompozitorius pristato įvairių tautų moterų dainuojamąjį folklorą šiuolaikinės muzikos kontekste, tokiu būdu atkreipdamas dėmesį į moteriškojo prado svarbą įvairių tautų tradicinėje kultūroje ir atskleisdamas etninės muzikos bei mūsų dienų inovatyvių muzikos komponavimo, atlikimo technologijų sintezės galimybes.

Folklore moters pradas siejamas su atsiktinumu ir žodžio magija. Moters žodis labiau veikia nei vyro, dažnai įgyja prakeiksmo galią. Moteriškasis kūrybinis pradas liaudies dainose susijęs su lyrizmu, gebėjimu reikštis simboliais, emocionalumu, rituališkumu, apibendrinimais bei siekimu tęsti tradiciją. Visi šie aspektai kompozitoriaus buvo tiriami, apžvelgiami, atskleidžiami ir įprasminami pasitelkiant muzikos kalbą. Tad kompoziciją reikia vertinti ne tik kaip aukšto lygio muzikos kūrinį, bet taip pat kaip mokslinių ieškojimų ir atradimų rezultatą.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergejus KRYLOVAS

Solistai: Šorena DŽANIAŠVILI (vokalas), Erica JENNINGS (vokalas),

Laurita PELENIŪTĖ (vokalas), Tatjana ZAČIKEVIČ (vokalas, Lenkija)

Rūta RAGINYTĖ (lumzdelis)

Perkusininkų grupė HAND VOICES

Dirigentas Robertas ŠERVENIKAS

K L A U S Y T I

ALGIRDAS MARTINAITIS „SAKMĖ APIE GYVENIMĄ“, 2016 m.

„Sakmė apie gyvenimą“ – World Music stiliaus kantata, kurioje gaivališkos, žaismingos rusų liaudies dainos persipina su statiškais, „lemtingais“ muzikos intarpais, būdingais stambios vokalo muzikos formos kūriniams – kantatoms, oratorijoms. Tokių pavyzdžių randame XX a. kompozitorių Karlo Orfo, Valerijaus Gavrilino, Karlo Dženkinso kūriniuose. Kūrinį sudaro trys dalys, atitinkančios žmogaus gyvenimo tarpsnius: jaunystė – pavasario džiaugsmai, vestuvės; brandos amžius – vasaros darbai ir šventės; senatvė – ruduo, kuomet pasveriami viso žmogaus gyvenimo darbai. Kūrinyje autorius stengiasi pabrėžti vokalinį teatrališkumą, dainuojamo teksto raišką, suteikdamas atlikėjams sceninį laisvumą ir tuo pabrėždamas rusų liaudies charakterio bruožus.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergej KRYLOV

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistai – Viktoras ŽABROVAS, Arina ZACHAROVA

Rafailas KARPIS, Evelina SAŠENKO (vokalas)

Julija MOROZOVA (čelesta)

Sergej STAROSTIN (etniniai pučiamieji instrumentai)

Giedrius GELGOTAS (fleita)

Dominykas VYŠNIAUSKAS (trimitas)

Perkusininkų grupė HAND VOICES

Dirigentas Modestas PITRĖNAS

K L A U S Y T I

ZITA BRUŽAITĖ “KOLIAŽAI“, 2017 m.

„Koliažai“ – į griežtus žanro ir stiliaus rėmus netelpantis kūrinys. Jis atspindi kompozitorės Zitos Bružaitės naujausio kūrybos laikotarpio tendenciją kurti monumentalias individualaus žanro kompozicijas (kantorija „Lumen fidei“ (2013), simfortas „Skydas“ (2016), muzikinis epas „...nes ilgiuosi tavęs“ (2016)). Nors terminas koliažas įprastai priskiriamas vizualiojo meno sričiai ir reiškia skirtingų technikų sujungimą į vieną visumą, jis tinka ir muzikai, ypač Zitos Bružaitės kūrybai, kuriai nesvetimas stilių susipynimas, apibūdinti. „Koliažuose“ ryškiausia meilės tema. Jos fone plėtojamos žmogaus gimimo, ilgesio, praradimų temos, t.y. atsispindi asmeniniai, bendruomeniniai ir globalūs tarpusavio ryšiai. Kūrinį sudaro penkios dalys. Jas galima traktuoti kaip rondo - ratu besisukantį ciklą, kuriame keičiamės tik mes, o temos ir emocijos išlieka amžinos.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergej KRYLOV

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Raimonda VEBELIUNAITE-VIRVYTIENE, Karolina DAUKŠIENĖ (fleita)

Rimantas VALANČIAUSKAS, Dalius NOREIKA, Audrius BARVYDIS, Arūnas MULIARČIKAS (trombonas)

Tomas DIČIŪNAS (klavišiniai)

Tomas MASLAUSKAS (bosinė gitara)

Tomas Kulikauskas, Artūras Žemblys (perkusija)

Dirigentas Modestas BARKAUSKAS

K L A U S Y T I

ANATOLIJUS ŠENDEROVAS „DEDIKACIJA“, 2018 m.

Kūrinio „Dedikacija“ temą inspiravo T. Venclovos knyga “Vilnius: vadovas po miestą”. „Dedikacijoje” su muzikinės kalbos pagalba įprasminti ypač ryškūs momentai, susiję su senojo Vilniaus istorijos faktais. Kūrinyje išryškėja daugiataučio Vilniaus paveikslas, istorija pasakojama perpinant atskirų tautų gyvenimo mieste faktus bei tarpusavio ryšius. Kiekviena kūrinio dalis įgauna muzikinį sceninį Vilniuje gyvenančių ir kuriančių tautų kultūrų atspindį bei siejasi su konkrečia istorine vieta (Rotušė, Bolšaja Pogulianka ir kt.), asmenybe (A. Mickevičius, P. Skorina ir t.t.) ar faktu. Miestas scenoje pasakoja savo istoriją, kaip visos tautos – lietuviai, rusai, baltarusiai, bulgarai, ukrainiečiai, žydai, lenkai, karaimai, gruzinai – kartu statė, kūrė modernios valstybės sostinę tokią, kokia ji yra dabar. Nepakartojamo dinamiškumo kūriniui suteikė įtaiginga šokėjos choreografija, atskleidžianti kūrėjo sumanymą ir sustiprinanti jo idėjos poveikį.

ATLIKĖJAI:

Čiurlionio kvartetas

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Folkloro ansamblis BEDINERA (Sakartvelo)

Petras VYŠNIAUSKAS (saksofonas), Arkadij GOTESMAN (perkusija)

Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Shmuel YATOM

Edita STUNDYTĖ (choreografija)

Dirigentas Karolis VARIAKOJIS

K L A U S Y T I

LAIMIS VILKONČIUS „VARNĖNO MIŠIOS“, 2019 m.

Kompozicijoje skamba Sigito Gedos poezija iš rinkinio „Jotvingių mišios“ ir autentiška įvairių tautų liaudies muzika. Pasirinkta misterijos forma nevaržo autoriaus ir leidžia laisvai jungti šiuos komponentus World Music stiliumi. Kūrinys autoriaus sumanytas kaip folkloro, papročių ir originalios muzikos montažas, kuriame išlaikyta pirmapradė liaudies muzikos prasmė, stiliai bei modernizmo matmenys.

Kūrinio moto - Sigito Gedos eilėraščio fragmentas:

"...Varnėnas,

Mano vienatinis klebonas,

Raudona kamža,

Bet pats juodas, jau papilnėjęs,

Laiko mišias...".

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergej KRYLOV

Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI

Solistė Arina ZACHAROVA (vokalas)

Julija MOROZOVA (fortepijonas)

Perkusininkų grupė HAND VOICES

Laimis VILKONČIUS (skaitovas)

Režisierius Jurijus POPOVAS

Dirigentas Karolis VARIAKOJIS

K L A U S Y T I

LINAS RIMŠA, GINTAUTAS VENISLOVAS, JIEVARAS JASINSKIS „BUVO TOKIA DIENA“, 2020 m.

PAREMTA SIMONO FIRKOVIČIAUS POEZIJA IR KARAIMŲ FOLKLORU

XV-ojo tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ premjera – garsių Lietuvos kompozitorių Lino Rimšos, Gintauto Venislovo ir Jievaro Jasinskio muzikos kūrinys „Buvo tokia diena“ skirtas karaimų tautai ir jos istorijai. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas yra prisidėti prie neįkainojamo karaimų tautos kultūros paveldo išsaugojimo, įprasminti svarbų istorinį įvykį - Lietuvos karaimų metų minėjimą. Kūrinyje susipina muzika ir karaimų poezija, lietuvių ir karaimų kalbomis apmąstomi žmogaus ir tautos likimai. Dalis poetinių kompozicijų yra Simono Firkovičiaus (1897 -1982) kūryba. Tai iškili karaimų kultūros asmenybė, poetas, visuomenės veikėjas, vyresnysis dvasininkas. Jo indėlis į bendruomenės ir karaimų kalbos išlikimą labai sudėtingomis XX amžiaus sąlygomis yra labai svarus. Reikšmingas ir vadybinis, ir kūrybinis S.Firkovičiaus talentas. Jo gausi kūryba svarbi kaip kalbos paminklas ir kaip turtingas bendruomenės gyvenimo ypatybių, moralės, papročių šaltinis.

ATLIKĖJAI:
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS

(meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)

Dirigentas Modestas PITRĖNAS

Solistai:

Luka MEBONIA (etninis vokalas, perkusija, Sakartvelo)

Arina ZACHAROVA (etninis vokalas)

Dovilė KAZONAITĖ (sopranas)

Stein SKJERVOLD (baritonas, Norvegija)

Jurgis SAKALAUSKAS (akustinė gitara, bouzouki)

Folkloro ansamblis ARINUŠKA (meno vadovai Irena ir Nikolajus Zacharovai)

Perkusininkų ansamblis HAND VOICES (vadovas Tomas Kulikauskas)

K L A U S Y T I

LEON SOMOV „PERPETUUM“, 2021 m.

Vienas garsiausių Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų Leonas Somovas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje debiutavo kaip elektroniką ir folklorą unikaliai sujungiančio kūrinio „Perpetuum“ (liet. „Amžinai“) autorius.

„Perpetuum“ – tai World Music stiliaus kūrinys, kuriame muzikaliai, skambant elektroninei muzikai, styginių kvartetui, perkusijai ir autentiškoms liaudies dainoms pasakojama viso žmogaus gyvenimo raidos istorija – nuo gimimo iki mirties. Aštuoniose savo charakteriu skirtingose kūrinio dalyse didingai perteiktą žmogaus gyvenimo ciklą sustiprino folkloro ansamblio „Arinuška“ atliekamos slavų liaudies dainos, tarp jų – ukrainietiškos, rusiškos, baltarusiškos ir lenkiškos kompozicijos.

Kurdamas „Perpetuum“ Leon Somov drąsiai interpretavo folkloro melodijas, keisdamas dainų struktūras, vokalo linijų melodiją bei siekdamas sujungti atskirus motyvus ir kūrinius į vieningai skambančią ir istoriją pasakojančią visumą. Anot prodiuserio, kai kurie pakeitimai ypač drąsūs, o kūriniai itin nutolę nuo originalių liaudies dainų versijų, tačiau dvasinė folkloro visuma ir autentiškos melodijos labai gerai pasinėrė į naują šiuolaikinį elektroninį skambesį. Premjeros metu prie Leon Somov bei Irenos ir Nikolajaus Zacharovų vadovaujamo ansamblio „Arinuška“ taip pat prisijungė Čiurlionio kvartetas (styginiai), kuriam aranžuotes sukūrė JIEVARAS JASINSKIS.

ATLIKĖJAI:

ČIURLIONIO KVARTETAS

Jonas TANKEVIČIUS (I smuikas)

Darius DIKŠAITIS (II smuikas)

Gediminas DAČINSKAS (altas)

Gleb PYŠNIAK (violončelė)

Folkloro ansamblis ARINUŠKA

Leon SOMOV (elektronika)

Džiugas DAUGIRDA (mušamieji instrumentai)

K L A U S Y T I

JIEVARAS JASINSKIS „ORERO“, 2022 m.

SAKARTVELO FOLKLORO PAGRINDU

World Music žanras skatina skirtingų kultūrų susiliejimą, atvirumą bei atskleidžia visų žmonių vienovę. Būtent apie tai pasakoja kūrinys „Orero“ (dvi tautos – gruzinų kalba), o jo skleidžiama žinia – būdami kartu esame stiprūs, tik drauge – Lietuva ir Sakartvelas – galime apsaugoti savo laisvę, savo kultūrą ir tradicijas. Saugodami tikrąsias savo ir kitų tautų vertybes galėsime darniai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, tik įsiklausydami į protėvių žodžius išgirsime ir suprasime vieni kitus šiandien. Jo autorius – kompozitorius ir pripažintas aranžuotojas Jievaras Jasinskis – jau yra sėkmingai įgyvendinęs projektus, įkvėptus įvairių tautų tradicinės muzikos, dalyvaujant folkloro atlikėjams, jungiant tradicinės sudėties orkestrus su etninės ar džiazo muzikos instrumentinėmis grupėmis. Naujam projektui pasirinkti gruzinų tradicinės muzikos temą inspiravo ilgametis ir labai turiningas projekto organizatorių dialogas su Sakartvelo etninės muzikos atlikėjais bei neįprasta Sakartvelo muzikinio folkloro įvairovė.

ATLIKĖJAI:

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS

(meno vadovas ir dirigentas Sergej KRYLOV)

Dirigentas Modestas PITRĖNAS

SHARA BAND (Sakartvelas)

Arina ZACHAROVA (etninis vokalas)

Enrikas SLAVINSKIS (akustinė gitara, bouzouki)

Tbilisio Vano Saradžyšvili valstybinės konservatorijos

K.VARDELI STRING QUARTET (Sakartvelas):

Konstantine EROYAN (smuikas)

David AKOPIAN (smuikas)

Ekaterine GARDAVADZE (altas)

Giorgi NADAREISHVILI (violončelė)

Perkusininkų ansamblis HAND VOICES (meno vadovas Tomas KULIKAUSKAS)

K L A U S Y T I

MINDAUGAS STUMBRAS „SPELL“, 2023 m.

UKRAINIEČIŲ TRADICINĖS MUZIKOS PAGRINDU

„Labai įvairiapusis, spalvingas, platų muzikinių žanrų spektrą apimantis ir pasaulio intonacijų įkvėptas darbas. Kūrinyje skamba styginių kvartetas, gitara, kontrabosas, fortepijonas, trimitas, perkusija ir vokalo ansamblis. Perkusija tapo viena reikšmingiausių šio kūrinio dalių. Plati mušamųjų instrumentuotė suteikė galimybę puikiai atsiskleisti pasaulio muzikos ritmų įvairovei. Ukrainiečių liaudies dainos, atliekamos folkloro ansamblio SVIATO, neabejotinai yra kūrinio ašis. Ji dar ir apipinta lietuvių liaudies dainų motyvais, pietų šalių ritmais ir harmonija, Artimųjų Rytų intonacijomis. Styginių kvartetas tapo dalimi, kuri sujungė visas muzikines temas į vientisą ir nuoseklų stambios muzikinės formos kūrinį. Jame netrūksta epizodiškai išnyrančių improvizacinių elementų, trimito, fortepijono ir gitaros solinių interliudų. Visa tai, mano manymu, sukuria nepaprastai spalvingą opusą, kuris įtraukia klausytoją ir nepaleidžia iki paskutinio akordo“ (M. Stumbras).