Viešoji įstaiga Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras – Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka 2006 m. rugsėjo mėn. 22 d. įsteigta pelno nesiekianti organizacija, veikianti kultūros, švietimo srityse ir teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams, siekiant padėti išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir etninį savitumą joms visaverčiai integruojantis į šalies visuomeninį gyvenimą. Tai profesionaliai dirbanti kultūros ir švietimo įstaiga, teikianti kokybiškas paslaugas įvairių tautybių, visų socialinių sluoksnių šalies gyventojams, aukščiausiu lygiu dalyvaujanti Lietuvos tautinių mažumų kultūriniame gyvenime, supažindina mūsų valstybės piliečius su įvairių tautų tradicijomis bei papročiais, skatina visuomenės tarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą, plėtoja kultūrinę edukaciją, pristato daugiatautę mūsų šalies kultūros sanklodą užsienyje. 

 

ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI

Daugiakultūrės ir tolerantiškos Lietuvos Respublikos įvaizdžio formavimas. Lietuvos tautinių mažumų tradicinės kultūros paveldo puoselėjimas ir išsaugojimas. 

​

VEIKLOS KRYPTYS

Nuolatinio tradicinės kultūros mokymo proceso organizavimas: folkloro tradicijos perteikimas jaunajai kartai; tautinių mažumų folkloro mokyklos veiklos organizavimas; seminarų tradicinės kultūros tematika, praktinių folkloro kursų tautinių mažumų vaikams, jaunimui, pedagogams organizavimas; susitikimų su Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjais organizavimas.

​

TAUTINIŲ MAŽUMŲ KULTŪROS PAVELDO RINKIMAS IR IŠSAUGOJIMAS LAIKMENOSE

Folkloro ekspedicijų į Lietuvos tautinių mažumų gausiai apgyvendintas vietoves organizavimas; sukauptos medžiagos archyvavimas naudojant mokslinius folkloro archyvavimo metodus; folkloro archyvo pildymas, medžiagos analizė; kompaktinių diskų, rinkinių, priemonių tradicinės liaudies kultūros studijoms leidyba. 

​

TAUTINIŲ MAŽUMŲ TRADICINĖS KULTŪROS PUOSELĖJIMAS IR SKLAIDA

Lietuvos tautinių mažumų folkloro kolektyvų, reprezentuojančių Lietuvos tautinių mažumų kultūrą, koncertinių programų parengimas ir pristatymas Lietuvoje bei užsienyje; Lietuvos tautinių mažumų tradicinės kultūros pristatymas Valstybinės reikšmės kultūrinėse programose; respublikinių bei tarptautinių folkloro festivalių, konkursų, menų parodų, kūrybinių dirbtuvių organizavimas; informacijos apie tautinių mažumų tradicinės kultūros įvykius sklaida visuomenės informavimo priemonėse. 

​

METODINĖ VEIKLA

seminarai, kursai pedagogams, studentams, moksleiviams, folkloro ansamblių dalyviams; kolektyvų atestacija; mokymo priemonių, programų rengimas, Lietuvos tautinių mažumų tradicinę kultūrą reprezentuojančių leidinių, garso ir vaizdo kompaktinių plokštelių leidyba; kasmetinės vasaros folkloro mokyklos organizavimas; informacijos teikimas folkloro ir etnografijos klausimais, naudojant sukauptus ir nuolat papildomus Centro fondus (fonoteką, videoteką, biblioteką); apvalaus stalo diskusijų, mokslinių konferencijų, apskritųjų stalų diskusijų organizavimas, tautinių mažumų meno kolektyvų konsultavimas, pasirengiant valstybės organizuojamiems renginiams ir tautinių mažumų tradicinėms kalendorinėms šventėms.

​

INFORMACIJOS SKLAIDA

informacija apie tautinių mažumų tradicinės kultūros įvykius buvo viešinama kultūros ir bendrosios informacijos interneto svetainėse, leidžiami plakatai, rengiamos programėlės. Kultūriniuose Lietuvos (lietuvių, lenkų, rusų kalbomis) dienraščiuose ir žurnaluose publikuoti tautinių mažumų renginių anonsai, recenzijos.

​

PATALPŲ SUTEIKIMAS KULTŪRINEI VEIKLAI

patalpų, aprūpintų šiuolaikine biuro įranga (kompiuteris, interneto prieiga, fiksuoto ryšio priemonės) ir muzikinių instrumentų suteikimas nemokamai tautinių mažumų folkloro kolektyvams kultūriniams renginiams ir repeticijoms organizuoti pagal poreikį darbo ir poilsio dienomis.

Nuo įsteigimo Centras bendradarbiauja su Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis (universitetais, konservatorijomis, muzikinėmis akademijomis ir kt.), kultūros centrais, švietimo institucijomis, bendruomenėmis, meno įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, aktyviai dalyvauja ir inicijuoja kultūrinius, edukacinius, mokslinius projektus.

​

STEIGĖJAI

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; asociacija „Vilniaus rusų folkloro centras“; VšĮ „Tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras” direktorė, muzikos mokytoja-ekspertė Irena Zacharova.

2010 m. vasario mėn. Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centrui (toliau – Centras) pagal nuomos sutartį patalpas Vilniuje, Stiklių g. 6,8, kuriose Centras pastoviai vykdo savo veiklą. 2015 m. sausio 21 d. sutartis buvo pratęsta 5 metams.

Įstaiga yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti pagal įstatus. 

​

DARBUOTOJAI

direktorius,  buhalteris, 3 vyr. specialistai, pedagogai-savanoriai. Visi Centro darbuotojai – profesionalūs aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą,  didžiulę darbo su vaikais ir jaunimu patirtį, nuolat dalyvaujantys folkloro ekspedicijose, vedantys seminarus pedagogams, kūrybinius praktinius užsiėmimus, tarptautines konferencijas, dalyvaujantys atestacinių komisijų bei respublikinių ir tarptautinių konkursų komisijų darbe. Ši nedidelė komanda kiekvienais metais Vilniuje organizuoja vieną iš svarbiausių Lietuvoje prestižinį tarptautinį folkloro festivalį „Pokrovskije kolokola“. Taip pat rengiamas Respublikinis tautinių mažumų vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvų ir solistų konkursas “Tradicijų paveldėtojai”, vaikų ir jaunimo folkloro asamblėja, tarptautinis festivalis „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“, vasaros folkloro mokykla „Tradicija“. 

Patalpos: 88,03 kv.m. (Stiklių g. 6,8, Vilnius) ir 107 kv. m. (kitose patalpose). Iš viso 195 kv.m.

 

2020 m. PLANUOJAMOS VEIKLOS

1.  Nuolatinio tradicinės kultūros mokymo proceso vaikams ir suaugusiesiems tąsa.

Pasitelkiant etninę kultūrą, ugdomos bendrosios kompetencijos, tautos kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybingumas, tradicinės dorovės normos, tautinė ir pilietinė savimonė, pagarba gyvenamajai aplinkai ir Lietuvai, šeimos, bendruomenės ir tautos tradicijoms, savo ir kitų tautų kultūrinėms vertybėms, dvasinis ir fizinis tautos sveikatingumas. Etninės kultūros ugdymas plėtoja ugdytinių istorinę kultūrinę atmintį, padeda asmeniui suvokti save kaip konkrečios tautos, šeimos, giminės ir etnografinės srities atstovą, stiprina tautines tradicijas švietimo įstaigose. Etninė kultūra puoselėja bendravimo ir darnaus bendruomenės gyvenimo tradicijas, ugdo pozityvią asmens būties pasaulėjautą, žmogaus ir gamtos darną, iš kartos įkartą perduodamą pagarbą gyvybei ir gėriui. 

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centre pastoviai veikia tradicinės muzikos mokykla, kurioje vyksta nuolatinis mokymo procesas. Mokykloje vykdoma folkloro mokymo programa, kurios objektas – įvairių tautų etninė muzika bei įvairūs jos kontekstai. Moksleiviams suteikiami ne tik teoriniai pradmenys, bet ir praktiniai (dainavimo, muzikavimo, šokio ir kt.) įgūdžiai. Čia ateina įvairių tautų vaikai ir jaunimas, kurių šeimose saugomos ir vertinamos liaudies tradicijos. Mažus vaikus atveda tėvai, kurie nori, kad jų atžalos pažintų savo tautos kultūrą ir būtų tolerantiški kitų daugiatautės Lietuvos kultūroms. Pamokose vaikai nėra griežtai skirstomi pagal tautybes – racionaliau juos skirstyti pagal pasiruošimo lygį (žinias, gebėjimus bei įgūdžius) ir pažindinti juos su įvairių tautų kultūromis. Tokiu būdu yra skatinamas tarpkultūrinis dialogas.

Mokyklos tikslas sudaryti būtinas sąlygas  harmoningam vaikų – įvairių etnokultūrų atstovų -  asmenybės ugdymui. Mokykla dirba pagal autorines programas ir metodikas, aprobuotas Vilniaus muzikos bei bendrojo lavinimo mokyklose.

​

MOKYMO PROGRAMĄ SUDARO ŠIE DALYKAI:

Privalomieji dalykai:

Liaudies dainavimas;

Liaudies šokis;

Folkloro ansamblis;

Liaudies kalendorius;

Liaudies teatras;

Tradiciniai amatai, liaudies kostiumas;

Sceninė praktika.

Pasirenkamieji dalykai:

Folkloro ekspedicijos;

Pasaulio muzika: tradicinės muzikos kultūros;

Etnografinis solfedžio;

Muzikos istorija;

Muzikos instrumentas.

​

Kiekvienam dalyviui bus taikomas individualus modelis, kurį sudaro aukščiau išvardinti dalykai, atsižvelgiant į vaiko poreikius, pageidavimus bei gebėjimus. Vieni dalykai yra privalomi, kiti – pasirenkami. Grupes sudarys 10-12 vaikų. Pamokų trukmė 4-8 akademinės valandos per savaitę. 

Vaikai ir jaunimas drauge su mokytojais dalyvaus folkloro ekspedicijose, kuriose išmoks bendravimo su vyresniąja karta, pagarbos išlikusiems autentiškos kultūros pavyzdžiams, susipažins su folkloro rinkimo bei moksliniais jo archyvavimo metodais.

Programos temos yra paremtos liaudies kalendoriumi, todėl kiekviena mokymo programos tema pasibaigs liaudies švente, kurios metu mokiniai pristatys savo pasiekimus ir žinias.

Mokykloje dirba mūsų centro specialistai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai: etnomuzikologai, instrumentininkai, muzikos teorijos dėstytojai, tradicinių amatų žinovai.

Mokykla nuolat rengia bendras programas su liaudies meistrais, kurie supažindina jaunąją kartą su tradicinių liaudies amatų paslaptimis, padeda gaminant liaudies kostiumą bei autentiškus papuošalus.

 

2. XX JUBILIEJINĖS VAIKŲ IR JAUNIMO ETNINĖS KULTŪROS VASAROS MOKYKLOS „TRADICIJA“ ORGANIZAVIMAS

2020 m. birželio 25 – liepos 2 dieną Palangoje jau dvidešimtą kartą vyks populiari ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje vaikų ir jaunimo etninės kultūros vasaros mokykla „Tradicija“. Kursai, kuriuose dalyvaus tautinių mažumų folkloro kolektyvai iš Vilniaus, Visagino, Klaipėdos, Šalčininkų, Kauno, Zarasų, Ukmergės, taip pat pedagogai ir svečiai iš užsienio šalių (iš viso apie 100 dalyvių). Aplankyti renginį tradiciškai bus pakviesti garbingi svečiai iš Lietuvos ir kitų šalių, korespondentai. 

Dalyviams bus suteikta puiki galimybę išklausyti 8 dienų (po 8 akademines valandas per dieną) kursus, pasisemti naujų žinių. Kursus ves 18 geriausių Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Lenkijos ir Ukrainos pedagogų. Jie pristatys unikalias, pažangiausias darbo su vaikais ir jaunimu metodikas. Šie mokymai bus naudingi ne tik kitų kultūrų ir tradicijų pažinimo, bet ir kvalifikacijos kėlimo aspektu. Kiekvieną dieną vyks dainavimo, šokio, tradicinių amatų ir liaudies teatro užsiėmimai. Vakarais, užsiėmimams pasibaigus, vaikai ir jaunimas dalyvaus liaudies muzikos ir šokių vakaronėse,  pedagogai – apskritojo stalo diskusijose.

Remiantis gražia tradicija, stovyklos atidarymo proga vyks šventinis dalyvių koncertas Palangos Botanikos sode. Visi ansambliai pristatys savo atliekamas programas, repertuarą, tokiu būdu atskleisdami pedagogams savo sugebėjimus. Tokia stovyklos pradžia labai naudinga, nes suteikia mokytojams galimybę parengti individualų darbo planą bei išskirti tobulintinus dalyvaujančių kolektyvų kūrybos aspektus. Taip pat vyks tradicinio liaudies teatro pasirodymas. Vaikai patys gamins kostiumus ir kitą reikalingą atributiką, rekvizitą, vaidins, dainuos.

Programą papuoš Lietuvos tautinių mažumų ir užsienio svečių folkloro kolektyvų koncertas Gintaro muziejuje. Baigiamajame koncerte kiekvienas pedagogas pristatys darbo atskirose grupėse rezultatus. 

Kursų programos įgyvendinimas reikšmingas folkloro ansamblių vadovams ir dalyviams, pedagogams, integruojantiems etninę kultūrą į dėstomą dalyką, siekiantiems tobulumo profesinėje srityje – visiems, besidomintiems folkloru, tradiciniu muzikavimu ir jo pritaikymu šiandienos poreikiams. 

Projekto programa:

Kasdienės tradicinės liaudies kultūros meistriškumo pamokos - teoriniai ir praktiniai įvairių tautų tradicinio dainavimo ir instrumentinių tradicijų, dekoratyvinių - taikomųjų menų, liaudies choreografijos, liaudies teatro, liaudies kalendoriaus ir kt. užsiėmimai;

Vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvų pasirodymai Palangos Gintaro muziejuje, Botanikos sode. Laikantis gražios tradicijos, dalyviai šių koncertų metu pristatys savo pasiekimus, įgytus vasaros mokyklos užsiėmimų metu;

Edukacinės išvykos - kartu su vadovais vaikai aplankys muziejus, parodas, istorines vietas;

Turiningas poilsis - kasdienės folkloro vakaronės, kurių metu vaikai kartu su folkloro muzikos atlikėjais atliks liaudies dainas, šokius, liaudies dramas, žais liaudies žaidimus. Mokykloje veiks videoteka, bus organizuojamos viktorinos, filmų, laidų apie etnokultūrą peržiūros. 

 

3. FOLKLORO EKSPEDICIJŲ Į LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ GAUSIAI APGYVENDINTAS VIETOVES ORGANIZAVIMAS, SUKAUPTOS MEDŽIAGOS ARCHYVAVIMAS

Centras nuolat vykdo tautinių mažumų kultūros paveldo rinkimą ir išsaugojimą laikmenose. 2020 m. bus vykdomos folkloro ekspedicijos ir pavienės išvykos į tautinių mažumų gausiai apgyvendintas Lietuvos vietoves, kuriose kartu su specialistais dalyvaus vaikai ir jaunimas. Jie ieškos dar neatrastų senųjų folkloro pateikėjų, neužrašytų autentiško folkloro pavyzdžių – muzikinio folkloro, buities, papročių, apeigų. Sukaupta medžiaga bus tvarkoma naudojant mokslinius folkloro archyvavimo metodus, bus parengta jų analizė. Surinktas folkloras bus įrašomas į skaitmenines laikmenas, kataloguojamas. 

Vaikai ir jaunimas drauge su mokytojais dalyvaus folkloro ekspedicijose, kuriose ne tik išmoks bendravimo su vyresniąja karta, pagarbos išlikusiems autentiškos kultūros pavyzdžiams, bet ir susipažins su folkloro rinkimo bei moksliniais jo archyvavimo metodais. Dėmesys bus skirtas ir tautiniam kostiumui – ekspedicijų metu, bendradarbiaujant su specialistais vaikai ir jaunimas supažins su autentiškais siuvinėjimo raštais, audiniais, papuošalais. Vėliau jie savo rankomis, padedami tėvų, susikurs sau kostiumą. 

2020 m. ypatingas dėmesys bus  kreipiamas į sentikių, baltarusių bei lenkų tradicinės kultūros fiksavimą (Šalčininkų r. Dieveniškių mstl., Papiškių k., Gudelių k., Gėlūnų k., Povarių k., Poškonių k.; Rokiškio r. Bobriškio k.; Zarasų r., Utenos r., Ukmergės r. ir kt.). Surinkta medžiaga papildys Centro fonotekos kolekciją, kuria galės naudotis visi norintys. Centro specialistai, remdamiesi atnaujinta medžiaga rengs pranešimus apie Lietuvos tautinių mažumų kultūros būklę tarptautinėms konferencijoms bei seminarams Lietuvoje ir užsienyje, viešins šia informaciją.

 

4. XV TARPTAUTINIO FESTIVALIO „POKROVSKIJE KOLOKOLA“ ORGANIZAVIMAS

Lapkričio 11-15 d. Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras kartu su Slavų tradicinės muzikos mokykla Vilniuje organizuoja XV tarptautinį folkloro festivalį „Pokrovskije kolokola“. Tradicinis, kasmet rengiamas, 2020 metais savo 15-tą jubiliejų švenčiantis festivalis tapo vienu svarbiausių kultūros renginių Lietuvoje, sulaukė ne tik mūsų šalies plačiosios visuomenės, bet ir didelio įvairių užsienio šalių susidomėjimo ir pripažinimo – vyriausybės atstovų, užsienio šalių ambasadorių išskirtinio dėmesio. Festivalis, pavadintas pravoslavų šventės  - Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei, jau daugelį metų nuosekliai vykdo svarbią misiją – puoselėja ir stiprina žmonių bei valstybių tarpusavio ryšius. Dėl šios priežasties tarptautinis festivalis jau tapo žinomas ir vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Vieną kartą jame dalyvavę kolektyvai siekia sugrįžti į Vilnių dar kartą, o sostinės gyventojai bei svečiai laukia rudens ir planuoja savo laisvalaikį pagal festivalio programą. 

Festivalio programa sudaroma itin kruopščiai, o dalyviai, netgi vaikų kolektyvai, atrenkami pripažintų folkloro specialistų. Griežtus atrankos kriterijus lemia organizatorių siekis išsaugoti aukštą festivalio dalyvių profesionalumą – dalyvauti kviečiami autentiškų, unikalių tautinių tradicijų puoselėtojai. Sukuriamos unikalios galimybės įvairių Lietuvos regionų folkloro ansamblių ir tautinių bendrijų kolektyvų saviraiškai, jų bendradarbiavimui su užsienio šalių etnografinėmis grupėmis, kurio rezultatas - tradicinės kultūros išsaugojimas ir sklaida. Ypatingas dėmesys skiriamas mažų miestelių ir kaimų, geografiškai nutolusių nuo kultūros centrų, kolektyvams. Spalvingi festivalio renginiai pristato klausytojams įvairių tautų tradicinės kultūros pavyzdžius, kurie yra patrauklūs įvairių amžiaus ir socialinių grupių atstovams, sudomina ir skatina domėtis liaudies paveldu, savo ir kitų tautų istorija. Reikalavimus padiktuoja ir tikslas pristatyti daugianacionalinei publikai geriausius liaudies meno pavyzdžius. 2020 m. festivalyje planuoja dalyvauti kolektyvai iš įvairių pasaulio šalių. 

Pagrindiniai koncertai vyks geriausiose Vilniaus salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus rotušėje, Lietuvos dailės ir dizaino muziejuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje, Vilniaus universitete ir kt. Renginys, kasmet suburiantis apie 700 įvairių tautų dalyvių ir 40000 žiūrovų, ypatinga dėmesį skiria Lietuvos tautinių bendrijų tradicinei kultūrai. Sukuriamos unikalios galimybės įvairių Lietuvos regionų folkloro ansamblių ir tautinių bendrijų kolektyvų saviraiškai, jų bendradarbiavimui su užsienio šalių etnografinėmis grupėmis, kurio rezultatas - tradicinės kultūros išsaugojimas ir sklaida. Spalvingi festivalio renginiai pristato klausytojams įvairių tautų tradicinės kultūros pavyzdžius, kurie yra patrauklūs įvairių amžiaus ir socialinių grupių atstovams, sudomina ir skatina domėtis liaudies paveldu, savo ir kitų tautų istorija. Festivalio programoje - dalyvių koncertai, liaudies šokio vakarai, konferencijos ir apskritojo stalo diskusijos, kuriose dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių folkloro specialistai bei kiti renginiai. 

Pagrindinis festivalio organizatorių tikslas – saugoti originalias tautinių mažumų etninės kultūros vertybes, raiškos formas, nematerialaus etninės kultūros paveldo pavyzdžius, populiarinant ir perteikiant jaunimui folkloro meną. Sudaryti sąlygas Lietuvos įvairių tautų folkloro ansamblių saviraiškai, jų bendradarbiavimui tarpusavyje ir su užsienio šalių etnografinėmis grupėmis, kurio rezultatas - tradicinės kultūros išsaugojimas ir sklaida.

Mokslinės festivalio dalies tikslas - užkirsti kelią nematerialaus etninės kultūros paveldo būklės prastėjimui, jo išnykimui šiuolaikiniame globalizacijos ir socialinių pokyčių pasaulyje, atrasti naujas, patrauklias ir aktualias, atitinkančias laikmečio tendencijas nematerialaus etninės kultūros paveldo išsaugojimo formas, panaudoti iki šiol nepristatytus joje esančius išteklius, pasiūlyti efektyvius panaudojimo ir pritaikymo būdus. 

Tikslinė projekto grupė- įvairių Lietuvos regionų lietuvių ir tautinių bendrijų folkloro kolektyvai, užsienio šalių etnografiniai ansambliai, folkloro specialistai, aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai, įvairaus amžiaus ir socialinės padėties grupių atstovai besidomintys tradicine kultūra.

 

NUMATOMA FESTIVALIO PROGRAMA

Festivalio atidarymas „Folkloras ir dabartis“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kuriame dalyvaus ansambliai iš Lietuvos ir užsienio šalių;

Koncertai "Unikalios tradicijos" ir "Muzika gurmanams", kuriuose pristatoma daugiatautės Lietuvos kultūra žiūrovus supažindins su įvairių šalių tradicijomis;

Koncertas-maratonas "Festivalio dalyvių meniniai portretai" - Lietuvos įvairių tautų kolektyvų, festivalio svečių programų pristatymai;

Sakralinės muzikos koncertai, kurie žiūrovus supažindins su bažnytine dainuojamąja poezija, tradicinėmis Kalėdų ir Velykų giesmėmis, psalmėmis;

Tradicinės kultūros laboratorijos - praktiniai kūrybiniai užsiėmimai;

Apskritojo stalo diskusija „Tradicinė kultūra švietimo sistemoje. Įvairių šalių patirtis“;

Tautodailės darbų mugė, kurioje bus pristatyti liaudies amatai; 

Liaudies šokių vakaras „Bičiulių būry“;

Ekskursijos festivalio svečiams.

 

AKTUALUMAS

Lietuvoje susidomėjimas tradicine kultūra kasmet stiprėja, jaunos šeimos skatina savo vaikų dalyvavimą folkloro ansamblių veikloje, suprasdami, kad tik tokiu būdu galima išsaugoti savo kultūros šaknis. Organizatorių tikslas – pristatyti geriausius tradicinės kultūros pavyzdžius, parodyti bendruomenei, ypač jaunajai kartai, kad tradicinė kultūra gyva ir turi daug pasekėjų, gerbėjų įvairiose pasaulio šalyse. Įvairių užsienio šalių kolektyvų dalyvavimas festivalyje suteikia Lietuvos dalyviams galimybę pradėti kultūrinį bendradarbiavimą su jais, praplečia kūrybinių kelionių, kurios pristato daugiatautės Lietuvos kultūrą visame pasaulyje galimybes.

 

5. LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ TRADICINĖS KULTŪROS PUOSELĖJIMAS IR SKLAIDA

5.1.TAUTINIŲ MAŽUMŲ FOLKLORO KOLEKTYVŲ, REPREZENTUOJANČIŲ TRADICINĘ KULTŪRĄ, KONCERTINIŲ PROGRAMŲ PARENGIMAS IR PRISTATYMAS LIETUVOJE BEI UŽSIENYJE

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro folkloro kolektyvai „Arinuška“, „Traikotka“, „Jurai“, „Sviato“ nuolat koncertuoja Vilniuje vykstančiuose kultūriniuose renginiuose: Tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, Vilniaus miesto Užgavėnių šventėje, Ukmergės miesto šventėse. Centras vykdo edukacinę programą vaikams Lietuvos mokyklose, vaikų darželiuose, kultūros centruose. 2020 metais planuojama surengti koncertus, kuriuose dalyvaus tautinių mažumų folkloro kolektyvai: „Vaikų folkloro asamblėja“; „Staryj novyj god”; „Žiemos išlydėtuvės”; „Užgavėnės”; „Pavasario sutiktuvės”, „Soroki“; Šv. Velykų koncertai ir renginiai; „Šeimos dienos koncertas”; „Troica”; „Joninių koncertas”; „Rugiapjūtės apeigos”; XV tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola” koncertai: „Gyvoji tradicija“, „Unikalios tradicijos”, „Festivalio dalyvių meniniai portretai”, „Muzika gurmanams”, „Sakralinės muzikos koncertas”, liaudies šokio vakarai ir kt. IX Respublikiniame vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių konkurse „Tradicijų paveldėtojai“, kuris organizuojamas kiekvienais metais, yra aukštai vertinamas dalyvių, klausytojų ir folkloro specialistų, 2020 metais planuoja dalyvauti daugiau nei 70 kolektyvų. Renginiai klausytojams suteiks unikalią galimybę susipažinti su Lietuvos tautinių mažumų dainuojamuoju paveldu - skambės įvairių muzikos epochų liaudies muzikos pavyzdžiai, tradiciniai muzikos instrumentai atskleis naujas muzikines formas ir neregėtus sąskambius. 

 

5.2 TAUTINIŲ MAŽUMŲ FOLKLORO KOLEKTYVŲ, REPREZENTUOJANČIŲ LIETUVOS RUSŲ TRADICINĘ KULTŪRĄ, KONCERTINIŲ PROGRAMŲ PARENGIMAS IR UŽSIENYJE

Kiekvienais metais Centro kolektyvai reprezentuoja Lietuvos tautinių bendruomenių kultūrą užsienio šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Gruzijoje ir kt.), taip pat valstybinės reikšmės šventėse (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Sankt Peterburge, Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečio minėjime Maskvoje). 2020 m. planuojami naujų programų pristatymai užsienio šalyse. 

​

6. WORLD MUSIC KŪRINIO SUKŪRIMAS IR PREMJERINIS PRISTATYMAS, DALYVAUJANT LTMFC FOLKLORO KOLEKTYVAMS, ŽYMIEMS MUZIKANTAMS IR KAMERINIAM ORKESTRUI/ANSAMBLIUI

Tęsdamas kultūrines daugiatautiškumo tradicijas, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras 2020 m. dešimtą kartą inicijuoja naujo muzikinio kūrinio atsiradimą ir jo pristatymą. Sėkmingas bendradarbiavimas su garsiais kompozitoriais atskleidė unikalias folkloro, kaip idėjinio kūrybos šaltinio, galimybes. 

Jau sukurti ir sėkmingai Lietuvos bei užsienio publikai pristatyti 9 kūriniai  - L. Rimšos „Senasis tikėjimas“, „Moterų giesmės“, A. Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, G. Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“, J. Jurkūno „Iš šio miesto“, A. Martinaičio „Sakmė apie gyvenimą“, Z. Bružaitės "Koliažai", A. Šenderovo „Dedikacija“, L. Vilkončiaus „Varnėno mišios“. Visos kūrinių premjeros vyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, nuolatiniais partneriais - atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras (dirigentai – M.Pitrėnas, M.Barkauskas, R.Šervenikas, A.Utkin, K. Variakojis ir kt.) kartu su daugeliu žymių atlikėjų. 2020 m. premjera numatoma Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

 

7. IX RESPUBLIKINIO TAUTINIŲ MAŽUMŲ VAIKŲ IR JAUNIMO FOLKLORO KOLEKTYVŲ IR SOLISTŲ KONKURSO „TRADICIJŲ PAVELDĖTOJAI“ ORGANIZAVIMAS

"Tradicijų paveldėtojai" - tęstinis, kasmet nuo 2012 m. organizuojamas  lietuvių ir tautinių bendrijų vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvų bei solistų konkursas, puoselėjantis autentišką Lietuvoje gyvenančių įvairių tautų liaudies kultūros – dainų, šokių, instrumentinės muzikos atlikimą. Pagrindinis programos tikslas -  saugoti Lietuvos įvairių tautų etninės kultūros paveldą, perteikiant jį vaikams, skatinti augančios kartos susidomėjimą, pagarbą ir tolerantišką požiūrį į įvairių tautų kultūrą, jų įsitraukimą į liaudies kultūros populiarizavimo procesą, aktyvinti folkloro žanro atlikėjų veiklą, skatinti folkloro ansamblius bei solistus tobulėti, ugdyti vaikų ir jaunimo tautinę, kultūrinę ir meninę savimonę. Projekto išskirtinis bruožas – įprasto konkurso formatą papildo kitos veiklos (konsultacijos, meistriškumo kursai, koncertai-paskaitos), sustiprinančios siekiamus rezultatus ir poveikį dalyviams, tvarumą.

Programą sudaro: 1. Balandžio - gegužės mėn. - konkurso regioninės perklausos: Ukmergėje (Ukmergės kultūros centre); Visagine (Visagino kultūros centre); Vilniuje (Šv. Kotrynos bažnyčioje). Perklausų metu vertinimo komisija atrinks geriausius atlikėjus, suteiks jiems konkurso diplomantų/laureatų vardus bei pakvies laureatais tapusius kolektyvus/solistus dalyvauti iškilmingame nugalėtojų koncerte Vilniuje. Po kiekvienos perklausos vyks folkloro specialistų konsultacijos dalyviams. Praktiniai patarimai ir pasiūlyta metodinė medžiaga padės kolektyvams tobulinti savo profesinį meistriškumą, stiprinti gebėjimus, ugdyti kompetencijas. 2. Birželio, lapkričio mėn. - edukacinė programa, stiprinanti jos dalyvių gebėjimus, ugdanti jų kompetencijas etninės kultūros srityje. Visi konkurso dalyviai bus pakviesti dalyvauti geriausių folkloro dėstytojų ir specialistų iš Lietuvos ir kitų šalių meistriškumo kursuose. Analizuojant kolektyvų pasirodymus konkurse, kiekvienam iš jų bus paruoštos rekomendacijos, speciali programa ir paskirti pedagogai. Užsiėmimų metu dalyviai tobulins savo įgūdžius, atliekamą repertuarą, taikant naujausias darbo metodikas. 3. Lapkričio mėn. - konkurso-festivalio dalyvių koncertai-paskaitos Lietuvos regionų mokyklų mokiniams (planuojamos Ukmergėje ir Vilniuje). Tai unikali galimybė jaunųjų atlikėjų saviraiškai, vertinga koncertinių pasirodymų patirtis. Mokyklų moksleiviams ši programa suteiks galimybę susipažinti su tradicinės kultūros pavyzdžiais. Koncertai bus iliustruojami folkloro specialistų atpasakojimais bei paaiškinimais. 4. Lapkričio mėn. -  iškilmingas  konkurso nugalėtojų koncertas Vilniaus rotušėje. Laureatams bus įteikti diplomai ir dovanos.

Yra pastebėta, kad ansambliai, tęstiniame projekte dalyvavę daug kartų patobulėjo, sustiprėjo, atrado teisingą kūrybinį kelią, atsisakė stilizacijos, patobulino ir praplėtė repertuarą – visa tai tapo įmanoma jiems laiku suteiktos etninės muzikos specialistų pagalbos – meistriškumo pamokų, konsultacijų, metodinės literatūros, kūrybinio bendradarbiavimo su kitais kolektyvais dėka. Konkurso-festivalio laureatai tampa prestižinių švenčių ir festivalių dalyviais (Dainų šventė, Pokrovskije kolokola, Skamba skamba kankliai ir kt.). Geriausias projekto aktualumo rodiklis - kasmet augantis dalyvių skaičius, aukštas jų ir renginyje dalyvaujančių folkloro specialistų įvertinimas; jis skleidžia žinią, kad Lietuvos tautinės mažumos turi savitą liaudies kultūrą, kurioje susipynė gražiausios lietuvių ir kaimyninių šalių tradicijos, ragina  šią unikalią kultūrą saugoti ir perteikti iš kartų į kartas.

Konkurso perklausos ir dalyvių konsultacijos, meistriškumo pamokos, dalyvaujant vertinimo komisijai bei folkloro specialistams, etnomuzikologams vyksta tankiausiai Lietuvos tautinių bendrijų apgyvendintuose rajonuose - tokiu būdu sukuriamos palankios sąlygos įtraukti į projekto veiklas daugiau kolektyvų. Tęstinės programos organizatoriai bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos įstaigomis -  mokyklomis, aukštosiomis mokyklomis, kultūros centrais, neformaliojo ugdymo įstaigomis, aktyviai dalyvaujančiais projekto veiklų įgyvendinime, jo pristatyme savo regiono gyvenviečių potencialiems dalyviams, tokiu būdu į projektą yra įtraukiami įvairaus  amžiaus, tautybių, socialinių grupių atstovai, socialinę atskirtį išgyvenantys vaikai. Visi projekto renginiai atviri visuomenei, juose gali apsilankyti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovai. 

 

8. X TARPTAUTINĖS VAIKŲ IR JAUNIMO FOLKLORO ASAMBLĖJOS ORGANIZAVIMAS

Pagrindinis Asamblėjos organizatorių tikslas – saugoti ir puoselėti autentiškas Lietuvoje gyvenančių įvairių tautų kultūros raiškos formas, perteikti jas vaikams ir jaunimui, skatinant jų bendruomeniškumą, ugdyti norą pažinti istoriją, kultūrą bei tradicijas. Projekto aktualumas: pasitelkiant liaudies kultūrą, ugdomos bendrosios kompetencijos, tautos kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybingumas, tradicinės dorovės normos, tautinė ir pilietinė savimonė, pagarba gyvenamajai aplinkai ir Lietuvai, bendruomenės bei tautos tradicijoms. Etninės kultūros ugdymas plėtoja ugdytinių istorinę kultūrinę atmintį, padeda jaunam žmogui suvokti save kaip konkrečios tautos, giminės ir etnografinės srities atstovą. Visuose Asamblėjos renginiuose drauge su vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvų atlikėjais dalyvaus suaugusiųjų ansambliai, liaudies amatų meistrai, folkloro ir etnografijos specialistai iš Lietuvos bei užsienio šalių. Betarpiškas jų bendravimas ir galimybė ne tik stebėti, bet taip pat tiesiogiai dalyvauti asamblėjos veiklose padės vaikams ir jaunimui pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą, unikalumą ir nuolatinį atsinaujinimą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis. Tikslinė auditorija: Lietuvos tautinių bendruomenių (rusų, lenkų, baltarusių, totorių, žydų ir kt.), Lietuvos ir užsienio šalių folkloristų bendruomenių visų amžiaus gupių vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvai, Lietuvos ir užsienio šalių suaugusiųjų ansambliai, liaudies amatų meistrai, folkloro specialistai, entnomuzikologai. Bendradarbiaudami su nuolatiniais partneriais projekto organizatoriai rūpinasi dalyvių iš labiausiai nutolusių nuo kultūros centrų gyvenviečių atvykimu į Asamblėją: suteikiamas transportas, aprūpinimas maitinimu bei apgyvendinimu. Visi projekto renginiai yra atviri visuomenei, juose galės apsilankyti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovai. 

​

1 DIENOS PROGRAMA: 1. Asamblėjos atidarymas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Šventiniame koncerte dalyvaus visų amžiaus grupių Lietuvos tautinių bendruomenių ir lietuvių vaikų ir jaunimo ansambliai iš įvairių tipų mokyklų ir Lietuvos regionų ir užsienio šalių suaugusiųjų folkloro kolektyvai. Tai sudarys sąlygas  bendrai meninės kūrybos veiklai ir aktyviai komunikacijai tarp skirtingų tautų bendruomenių atstovų. 2. Lietuvos ir užsienio šalių suaugusiųjų folkloro kolektyvų meistriškumo pamokos įvairių tautų vaikams ir jaunimui Viešbučio Ecotel konferencijos salėje. Etninės kultūros specialistai padės jauniems dalyviams tobulinti savo muzikinius gebėjimus, atlikimo įgūdžius, gilinti žinias apie jų atliekamą tradiciją bei susipažinti su kitomis liaudies muzikos tradicijomis. 

​

2 DIENOS PROGRAMA: 1. III Jaunųjų folkloristų konferencija „Mano šeima – mano ištakos“ Vilniaus universitete. Dalyviai drauge su savo pedagogais ir tėvais parengs ir pristatys pranešimus - įdomiausius atpasakojimus apie savo šeimą, jos istoriją, šeimos narių ir protėvių likimus. Numatoma tema: „Auksinės mūsų bočių rankos“. Konferencijos tikslas – skatinti vaikus ir jaunimą domėtis savo ištakomis, ugdyti jų pagarbą savo protėviams. Dalyvavimas konferencijoje ugdys pagarbą ne tik savo tautai ir šeimai, bet ir tėvynės istorijai. Gebėjimas parengti pranešimą, pristatyti jį auditorijai formuos vaikų socialinius įgūdžius ir lavins emocinį intelektą. 2. Lietuvos ir užsienio šalių suaugusiųjų folkloro kolektyvų koncertai-paskaitos Vilniaus įvairių tautų bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams. Ansambliai pristatys ryškiausius savo atliekamų programų pavyzdžius, iliustruodami juos vaikams suprantama kalba atpasakojimais ir paaiškinimais. Tokiu būdu vaikai, dauguma kurių neturėjo galimybės susipažinti su įvairių tautų etnine kultūra, praplės savo akiratį. 

 

3 DIENOS PROGRAMA: 1. Tradicinės liaudies kultūros meistrų kūrybinės dirbtuvės ir mugė Vilniaus rotušėje -  bus pristatyti liaudies amatai – vejamos juostos, pinamos verbos, senuoju būdu apdirbamas linas, vilna, meistraujamos žalvario amžiaus puošmenos, juvelyriniai dirbiniai iš metalo ir lipdiniai iš molio, karpomi raižiniai ir kt. Tai unikali galimybė dalyviams ne tik stebėti gamybos procesą, bet ir dalyvauti jame. 2. Asamblėjos uždarymas - „Įvairių šalių folkloro kolektyvai – vaikams“ Vilniaus rotušėje. Koncerte dalyvaus įvairių Lietuvos tautinių bendruomenių atstovų ansambliai, meniniai kolektyvai ir svečiai iš jų etninių gimtinių. Tik ryškiausi, originaliausi atlikėjai gali sudominti šiuolaikinius vaikus folkloru, todėl Asamblėjos organizatoriai kviečia geriausius Lietuvos ir užsienio šalių folkloro ansamblius muzikuoti su vaikais ir jaunimu vienoje scenoje. Tokiu būdu vaikus ir jaunimą ugdo geriausi liaudies kultūros ir sėkmingiausi jos aktualizavimo pavyzdžiai.

 

9.FOLKLORO SEMINARŲ ORGANIZAVIMAS TAUTINIŲ MAŽUMŲ FOLKLORO MOKYTOJASM

Tęsiant ilgametę tradiciją Centras organizuos seminarus įvairiomis temomis folkloro mokytojams, tautinių mažumų etninės kultūros specialistams, ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų pedagogams, bendrojo lavinimo, menų mokyklų bei aukštųjų mokyklų pedagogams, integruojantiems tradicinės kultūros elementus į dėstomus dalykus, kultūros centrų darbuotojams, folkloro kolektyvų vadovams bei dalyviams profesinių žinių ir gebėjimų tobulinimui, gilinimui ir atnaujinimui, darbo su folkloro ansambliais įgūdžių tobulinimui. 

Kiekvieną seminarą sudarys teorinės ir praktinės dalys. Teorinėse bus pristatyta informacija apie vaikų muzikinį folklorą ir tautosaką, palygintos slavų ir lietuvių tradicijos, pranešėjai apžvelgs vaikų tradicinį kalendorių, išsamiai papasakos kaip planuoti ir nuo ko pradėti užsiėmimus su pradedančiaisiais. Seminaruose dalyvaus taikomosios dailės specialistai, bus pristatyti leidiniai, padedantys geriausiai parinkti medžiagą liaudies teatro pastatymui,  vaikų muzikinio folkloro medžiaga: dainos, žaidimai ir kt. Praktinėje dalyje pranešėjai drauge su vaikų folkloro ansamblių dalyviais pristatys klausytojams kvėpavimo pratimus, įvairius garso išgavimo būdus, žaidimus, pademonstruos dažnučių, dainų mokymosi procesą.

 

10.TAUTINIŲ MAŽUMŲ MENO KOLEKTYVŲ KONSULTAVIMAS

2020 m. Centras teiks metodinę pagalbą folkloro ansambliams ir jų vadovams: padės parinkti ir praturtinti repertuarą, skatins ir padės surinkti autentišką folklorą ansambliečių gyvenamose vietose ir tinkamai jį atlikti. Ansamblius informuos apie sostinėje vykstančius didelius festivalius ir kuruos jų atvykimą. 

Centro dėka kasmet vis daugiau tautinių mažumų kolektyvų dalyvauja respublikinio masto renginiuose, koncertuoja prestižinėse scenose. 2020 m. bus organizuota: vaikų kolektyvų konsultavimas Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro konkursui-peržiūrai gegužės mėn.; konsultavimas ir rengimas kalendorinėms šventėms, metodinė parama; konsultacijos folkloro ir etnografijos klausimais, naudojimosi fonoteka, videoteka, biblioteka. Dažniausiai kolektyvų vadovai kreipiasi pagalbos sudarinėdami ansamblių repertuarą, besiruošdami tradicinėms šventėms ir festivaliams. Pastaruoju metu vis daugiau kolektyvų vadovų domisi autentiška liaudies muzika, atsisakydami stilizacijos.

 

11.TAUTINIŲ MAŽUMŲ FOLKLORO KOLEKTYVŲ ATESTACIJA

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras jau daugelį metų vykdo Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų atestaciją (kategorijų suteikimo mėgėjų meno kolektyvams pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus). Kolektyvams ir jų vadovams atestacija – tai galimybė pasitikrinti savo žinias, apibendrinti pasiekimus ir pakelti kategoriją.

2020 m. bus atestuoti Lietuvos tautinių bendruomenių ansambliai pagal poreikį. 

 

12.INFORMACIJOS APIE LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ TRADICINĘ KULTŪRĄ VIEŠINIMAS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖSE

Informacija apie tautinių mažumų tradicinę kultūrą 2020 m. bus viešinama kultūros ir bendrosios informacijos interneto svetainėse, leidžiami plakatai, rengiamos programėlės. Kultūriniuose Lietuvos (lietuvių, rusų, anglų kalbomis) dienraščiuose ir žurnaluose bus publikuojami tautinių mažumų renginių anonsai, recenzijos.