VILNIUJE NUAIDĖJO XV TARPTAUTINĖ VAIKŲ IR JAUNIMO FOLKLOROASAMBLĖJA – ŠVENTĖ, SUVIENIJUSI TRADICIJAS IR KŪRYBIŠKUMĄ

2025 m. ruduo Vilniuje buvo pažymėtas ypatingu kultūriniu įvykiu – sostinėje vyko jubiliejinė XV tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro asamblėja. Šis renginys tapo tikra švente visai šeimai, kviečiančia pažinti, kurti ir dalintis liaudies meno lobiais.

Šių metų Asamblėja buvo skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių sukakčiai. Jo kūryba tapo renginių ašimi, įkvėpusia ne tik menines veiklas, bet ir edukacines iniciatyvas. Dalyviai (vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvai, solistai, šeimos ansambliai ir jaunieji menininkai) ne tik pristatė savo pasirodymus, bet ir gilino žinias apie Čiurlionio kūrybą, biografiją bei tautos kultūrinį paveldą.

Asamblėją pradėjo meistriškumo pamokos, kurias vedė etninės kultūros specialistai iš Lietuvos ir užsienio. Vilniaus Senamiesčio Atnaujinimo Agentūroje ir Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centre vyko ukrainiečių, lenkų, lietuvių, sentikių ir kartvelų dainuojamosios tradicijos užsiėmimai. Jaunieji dalyviai mokėsi muzikinių subtilybių, gilino atlikimo įgūdžius ir susipažino su kitų tautų folkloru.

Vilniaus rotušėje surengta Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos piešinių paroda „Čiurlionio pasaulis vaikų akimis“. Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje kas metai rengiama nemažai projektinių parodų, viena kurių vadinasi „Svečiuose pas dailininką“. Šios parodos sumanytoja – žinoma tapytoja, mokytoja-metodininkė Aušra Andziulytė. Šiais jubiliejiniais metais paroda buvo dedikuota M. K. Čiurlioniui. Į projektą įsijungė didelis būrys mokyklos mokytojų. Pirmiausiai mokyklos mokiniams buvo pravestos dailės istorijos pamokos apie M. K. Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą, lankytasi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kur gėrėtasi menininko sukurtais originalais, o toliau per įvairius tapybos, kompozicijos užsiėmimus vyresniųjų klasių moksleiviai kūrė paveikslus, įkvėptus pamatytų menininko darbų. Šių darbų dalis ir buvo eksponuojama Vilniaus Rotušėje. Juose atsiskleidžia įvairus mokinių santykis su įsimintais, interpretacijai pasirinktais M. K. Čiurlionio kūriniais. Tiesmukų kopijų čia nebuvo, tačiau vienuose mokinių darbuose ryškėjo noras tarsi labiau susitapatinti su dailininko paveikslais, t. y. pratęsti jo pamėgtą koloristiką, išlaikyti kompozicinę vieno ar kito kūrinio schemą. Buvo pamėgta vaizduoti paties dailininko portretą, pilies, karalių, „Ramybės“, „Laidotuvių simfonijos“ motyvus. Kituose piešiniuose išryškėjo autentiškas, labiau asmeniškas vaikų požiūris, kūrybiškas santykis su M. K. Čiurlionio originalais. Tuomet mes matome savarankišką spalvinį sprendimą, fantazijos kupiną mokinio viziją, kur temoje, detalėse, vaizduojamųjų objektų užuominose vis dėlto juntamos asociacijos, čiurlioniška dvasia, menininko kūryba tampa įkvėpimo šaltiniu. Rotušėje eksponuoti darbai didžiąja dalimi tapybiniai, nors projekto metu buvo įgyvendintos įvairios technikos.

Vilniaus Rotušėje įvyko VIII tarptautinė jaunųjų folkloristų konferencija „Čiurlionis vaikų akimis“, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms – kūrybiškumo ir kultūrinės atminties šventė. Konferencijos dalyviai, mokiniai iš įvairių mokyklų ir folkloro kolektyvų, pristatė pranešimus, kuriuose atsiskleidė jų unikalus požiūris į M. K. Čiurlionio kūrybą. Temų įvairovė stebino: nuo menininko vaikystės įtakos jo darbams iki paralelių tarp Čiurlionio paveikslų ir lietuvių liaudies dainų. Vaikai analizavo spalvų ir formų kalbą, mitologinius motyvus, šeimos vertybių atspindžius ir tautinio identiteto formavimąsi per meną. Ypatingo dėmesio sulaukė mokinių kūrybinės interpretacijos – kai kurie dalyviai pristatė savo sukurtus muzikinius kūrinius, įkvėptus Čiurlionio paveikslų, kiti – literatūrinius pasakojimus, dramos etiudus ar net vizualinius projektus. Pasirodymai ne tik atskleidė vaikų meninį potencialą, bet ir parodė, kaip giliai jie geba reflektuoti kultūrinį paveldą. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konferencijos tikslas buvo ne tik pažinti Čiurlionio kūrybą, bet ir skatinti vaikų domėjimąsi Lietuvos menininkais, lavinti jų socialinius įgūdžius, gebėjimą viešai kalbėti, stiprinti emocinį intelektą ir ugdyti pagarbą savo tautai, šeimai bei kultūrai. VIII tarptautinė jaunųjų folkloristų konferencija „Čiurlionis vaikų akimis“ tapo ne tik prasmingu kultūriniu renginiu, bet ir įsimintina švente, kurioje susitiko praeitis ir dabartis, tradicija ir kūryba, vaikiškas smalsumas ir brandus meninis žvilgsnis. Tai dar vienas žingsnis link gyvos, vaikų širdyse skambančios kultūros.

Rotušės fojė virto tikru liaudies amatų centru. Kūrybinėse dirbtuvėse „Liaudies meistrai – vaikams“ dalyviai galėjo išbandyti saldainių gamybą, vytinių juostų pynimą, vilnos vėlimą, gintaro apdirbimą, keramikos lipdymą, liaudies juvelyrikos gamybą ir daugybę kitų veiklų. Meistrai ne tik demonstravo savo amatus, bet ir mokė vaikus bei jaunimą, skatindami kūrybiškumą ir domėjimąsi tradicijomis.

Renginio muzikinis akcentas, respublikinio konkurso laureatų koncertas, subūrė geriausius vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos. Jų pasirodymai žavėjo autentiškumu, energija ir meile liaudies muzikai.

Koncertas prasidėjo ypatingai – tarsi švelnus įžangos akordas, kviečiantis klausytojus į folkloro pasaulį. Scenoje pirmieji pasirodė garbingi svečiai – profesionalūs folkloro atlikėjai, kurių balsai ir patirtis tapo gyvu įkvėpimu jauniems dalyviams. Tai Jurijaus ir Zuzanos Pastušenko duetas (Lenkija–Ukraina) bei ansambliai „Namysto“, „Arinuška“, „Pesvebi“ (Lietuva, Sakartvelas).

Profesionalų iš Lietuvos ir užsienio šalių dalyvavimas – neatsiejama Asamblėjos vertybinė dalis. Vaikai ir jaunimas čia turi išskirtinę galimybę mokytis iš gyvų tradicijos nešiotojų: stebėti jų kvėpavimą, artikuliaciją, dainavimo manierą, pajusti, kaip folkloras tampa ne vien garsais, bet ir gyvenimo būdu – gyva, pulsuojančia kultūros tėkme.

Tokios pamokos – ne tik techninis tobulėjimas, bet ir dvasinis ugdymas. Profesionalų buvimas šalia, jų nuoširdus bendravimas ir pasidalijimas savo kultūros lobiais įkvepia jaunuosius atlikėjus nebijoti būti savimi, kurti, ieškoti ir atrasti. 

Koncertas tapo ne tik laureatų triumfo akimirka, bet ir bendrystės, mokymosi ir įkvėpimo švente. Tokia, kuri palieka pėdsaką ne tik atmintyje, bet ir širdyje.

Kaip ir kasmet, Asamblėjos dalyvius nudžiugino didžiulis šventinis tortas – simbolinis bendrystės ir džiaugsmo akcentas, užbaigęs šią nepakartojamą kultūros šventę.

XV tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro asamblėja dar kartą įrodė, kad liaudies menas – gyvas, įkvepiantis ir vienijantis. Tai ne tik tradicijų puoselėjimas, bet ir tiltas tarp kartų, tautų ir kūrybinių pasaulių.

Lietuvos tautinių bendruomenių liaudies kūrybos kolektyvai – tai gyvos tradicijos saugotojai, kurių balsas dažnai lieka nuošalyje dėl kultūrinės ir socialinės atskirties. Nepaisant turtingo paveldėto kultūrinio lobyno, šie kolektyvai neretai susiduria su ribotomis galimybėmis pristatyti savo kūrybą, bendrauti su etninės tradicijos tyrėjais ar dalyvauti bendruose projektuose. Geografinis atitolimas nuo kultūros centrų, finansiniai ištekliai ir ryšių su užsienio specialistais stoka – tai tik keletas iššūkių, su kuriais jie susiduria.

XV tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro asamblėja Vilniuje – tai atsakas į šiuos iššūkius. Renginys ne tik atveria duris tautinių bendruomenių kolektyvams, bet ir kuria erdvę kūrybiniam bendravimui, saviraiškai bei kultūriniam dialogui. Asamblėjos organizatoriai, bendradarbiaudami su kultūros centrais, mokyklomis ir bendruomenėmis iš visos Lietuvos, rūpinasi, kad net ir iš tolimiausių šalies kampelių atvykę dalyviai jaustųsi matomi, išgirsti ir įtraukti.

Ši šventė –  ne tik galimybė vaikams ir jaunimui pažinti savo tautos kultūrą, bet ir paskata didžiuotis ja, atrasti jos gyvybingumą bei sąsajas su kitų tautų tradicijomis. Asamblėja tampa gyvu pavyzdžiu, kaip etninė kultūra gali ugdyti bendrąsias kompetencijas, pilietinę savimonę ir pagarbą kultūriniam įvairiapusiškumui.

Asamblėjos organizatoriai - Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, Vilniaus rusų folkloro centras ir Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla nuoširdžiai dėkoja renginio rėmėjams ir partneriams: Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus Rotušei, Vilniaus Senamiesčio atnaujinimo agentūrai,  Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai, Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklai.

Julija Lankė

Nuotraukos Julijos Malyškinos