SEMINARAI PEDAGOGAMS XXVI TARPTAUTINĖJE VASAROS KŪRYBINĖJE MOKYKLOJE „TRADICIJA“

XXVI tarptautinės vasaros kūrybinės mokyklos „TRADICIJA“ programoje 2026 metais surengti specializuoti pedagogų seminarai, skirti gilesniam tautinių mažumų kultūros pažinimui ir praktiniam darbui su vaikų folkloro kolektyvais. Šių metų seminarai išsiskyrė tiek temų aktualumu, tiek plačiu dalyvių spektru – juose dalyvavo etninės kultūros specialistai iš Lietuvos ir užsienio šalių, pedagogai, folkloro ansamblių vadovai, kultūros paveldo tyrėjai ir aktyviai įsitraukęs Lietuvos tautinių mažumų jaunimas. 

Kiekvienais metais organizuodami Respublikinį vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursą–festivalį „Tradicijų paveldėtojai“, kuriame dalyvauja visos Lietuvos vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai, organizatoriai pastebi ryškų pokytį: išaugo nauja jaunųjų folkloro ansamblių ir jų vadovų karta. Tai ne tik jauni atlikėjai, aktyviai dalyvaujantys folkloro veiklose. Vis dažniau matyti, kad jaunimas pats imasi lyderystės ir atsakingai, kūrybingai bei profesionaliai vadovauja vaikų ir jaunimo ansambliams, kuria naujas iniciatyvas ir formuoja šiuolaikinį tradicinės kultūros veidą. Šiai kartai ypač reikalinga metodinė, edukacinė ir organizacinė pagalba. Todėl Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, įgyvendindamas daugybę jaunimui skirtų projektų ir veiklų, nuosekliai stiprina jų kompetencijas, suteikia reikalingus įrankius ir sudaro sąlygas jaunimui augti kaip kultūros puoselėtojams ir lyderiams.

1. Seminaras „Regioninės ir lokalinės tradicijos Lietuvos sentikių muzikiniame folklore“

Šią temą išsamiai pristatė Lietuvos etninės kultūros tyrėjas, mokytojas-ekspertas, tradicinių liaudies dainų atlikėjas, folkloro ansamblio „Arinuška“ įkūrėjas ir meno vadovas Nikolajus Zacharovas. Jo pranešimas tapo vienu iš ryškiausių seminaro akcentų.

N. Zacharovas, aktyviai dalyvaujantis respublikiniuose ir tarptautiniuose konferencijose, vadovaujantis leidybos ir koncertinei veiklai, pristatė naujausius tyrimus apie Lietuvos sentikių muzikinį paveldą. Ypatingą dėmesį jis skyrė balso technikai, akustikai, muzikos psichologijai ir tradicinio dainavimo specifikai.

Pranešėjas išsamiai aptarė regioninius ir lokalius sentikių folkloro bruožus, pabrėždamas, kad ši tradicija Lietuvoje išliko ne tik kaip religinės bendruomenės kultūrinė išraiška, bet ir kaip savitas muzikinis reiškinys, persipynęs su Rytų Lietuvos lietuvių dermėmis. Seminaro dalyviai turėjo galimybę susipažinti su naujausiais archyvavimo, skaitmeninimo ir paveldo sklaidos rezultatais, kuriuos N. Zacharovas įgyvendina jau daugelį metų.

2. Seminaras „Darbo su tautinių mažumų vaikų folkloro kolektyvais pagrindai“

Šiame seminare ypatingas dėmesys skirtas praktinėms metodikoms, padedančioms įtraukti įvairių tautybių vaikus į folkloro veiklas. Lietuvos pedagogai pristatė savo darbo patirtį, pasidalino įžvalgomis apie repertuaro formavimą, motyvavimo būdus, naujas edukacines iniciatyvas ir aktualias tendencijas dirbant su vaikų kolektyvais.

Užsienio šalių pranešėjai pateikė vertingų pavyzdžių, kaip jų šalyse į folkloro veiklas įtraukiami kitų tautų vaikai. Jie pasidalino gerąja patirtimi apie kultūrinės įvairovės integravimą, bendradarbiavimą su bendruomenėmis ir kūrybinius metodus, padedančius vaikams atrasti savo kultūrinę tapatybę per muziką ir tradicijas.

Seminarai parodė, kad pedagogų bendradarbiavimas ir patirties mainai yra būtini siekiant išlaikyti tautinių mažumų kultūros gyvybingumą. Dalyviai pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio specialistų įžvalgos padeda kurti naujas ugdymo formas, kurios atliepia šiuolaikinių vaikų poreikius ir stiprina kultūrinį dialogą.

Renginiai dar kartą patvirtino, kad „TRADICIJA“ išlieka ne tik svarbia, bet ir unikalia, viena iš nedaugelio Lietuvoje platformų, kurioje susitinka profesionalai, pedagogai, kultūros puoselėtojai, įvairių tautų bendruomenių atstovai, o svarbiausia – vaikai ir jaunimas, kuriems ši kūrybinė mokykla pirmiausia ir yra sukurta bei nuosekliai organizuojama.

Renginio organizatorius – Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras – nuoširdžiai dėkoja rėmėjams ir partneriams: Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už nuolatinį palaikymą ir prasmingą bendradarbiavimą.