„POKROVO VARPAI“ – GYVOJI TRADICIJA, JUNGIANTI KULTŪRAS IR TAUTAS
Vilniuje baigėsi XXI tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“ – vienas reikšmingiausių daugiatautės Lietuvos kultūrinio gyvenimo renginių. 2026 m. lapkričio 4-9 dienomis festivalis vėl subūrė atlikėjus, kompozitorius, tyrėjus, pedagogus, tautodailininkus ir tradicijų puoselėtojus iš įvairių šalių, parodant, kad folkloras yra ne tik neįkainojamas praeities paveldas, bet ir gyva, besivystanti šiuolaikinės kultūros dalis.
Per daugiau kaip du gyvavimo dešimtmečius festivalis „Pokrovo varpai“, įkurtas 2004 metais, tapo plačia tarptautine kultūros platforma, vienijančia įvairių tautų ir kartų atstovus. Per šiuos metus jo renginiuose dalyvavo atlikėjai iš daugiau kaip 30 pasaulio šalių. Festivalis užima ypatingą vietą Lietuvos tautinių bendrijų kultūriniame gyvenime: suteikia galimybę išsaugoti ir pristatyti savo paveldą, keistis patirtimi su užsienio kolegomis ir jaustis neatsiejama šalies bendros kultūrinės erdvės dalimi.
„Pokrovo varpų“ išskirtinumą lemia kelių itin svarbių veiklos krypčių dermė: autentiško folkloro išsaugojimas, šiuolaikinio profesionaliojo muzikos meno plėtra, moksliniai tradicinės kultūros tyrimai, vaikų ir jaunimo ugdymas, tradicinių amatų puoselėjimas bei tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimas.
Čia tradicinė kultūra nėra atskirta nuo šiuolaikinio gyvenimo. Ji skamba prestižinėse koncertų salėse, įkvepia kompozitorius, tampa mokslinių tyrimų objektu ir gyvo skirtingų tautų atstovų bendravimo pagrindu.
Folkloras ir dabartis: tradicija kaip naujo meno šaltinis
Vienas ryškiausių ir išskirtiniausių festivalio bruožų jau daugelį metų yra naujų „World Music“ žanro kūrinių, jungiančių autentišką įvairių tautų folklorą su šiuolaikine akademine, elektronine ir instrumentine muzika, kūrimas.
Ši Baltijos šalyse analogų neturinti veikla tapo savotiška „Pokrovo varpų“ vizitine kortele. Festivalio dėka atsirado žinomų Lietuvos kompozitorių kūrinių, kuriuose tautinių bendrijų tradicinė muzika įgijo naują meninę interpretaciją.
Tęsiant šią ilgametę tradiciją, festivalyje šiemet vėl atsigręžta į folkloro ir šiuolaikinės muzikos dialogą.
Iškilmingas XXI festivalio atidarymas įvyko lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Svarbiausiu vakaro įvykiu tapo žinomo Lietuvos muzikanto ir kompozitoriaus Leono Somovo projekto „Echo of the Past“ pasaulinė premjera.
Įgyvendinant šį didelės apimties tarptautinį projektą dalyvavo Leonas Somovas (elektronika), styginių kvartetas – David Akopian (I smuikas, Sakartvelas), Nika Barateli (II smuikas, Sakartvelas), Mintautas Kriščiūnas (altas, Lietuva) ir Gleb Pyšniak (violončelė, Lietuva), taip pat Serhii Okhrimchuk (liaudies smuikas, Ukraina), Julija Lankė (ratukinė lyra, etninis vokalas), perkusininkai Džiugas Daugirda ir Andrius Žibikas.
Ypatingo išraiškingumo muzikiniam kūriniui suteikė etninės muzikos atlikėjų balsai: folkloro ansambliai „Arinuška“ ir „Rero“, Arina Akopian, Kotryna Juškaitė, Luka Mebonia ir Giorgi Shanava (Sakartvelas), taip pat Zaczykiewicz šeimos ansamblis (Ukraina–Lenkija).
Aranžuotes styginių kvartetui sukūrė lietuvių kompozitorius Jievaras Jasinskis.
Sujungęs profesionalius muzikantus ir autentiškų įvairių tautų tradicijų puoselėtojus, projektas parodė, kaip šimtmečių folkloro paveldas gali tapti šiuolaikinės meninės kūrybos šaltiniu, kartu išsaugodamas savitumą ir kultūrinę gelmę.
Antrojoje koncerto dalyje „Gyvoji tradicija“ žiūrovai išgirdo autentišką Lietuvos ir užsienio šalių kolektyvų atliekamą folklorą.
Pilna Lietuvos nacionalinės filharmonijos salė įtikinamai paliudijo publikos susidomėjimą tokiais kūrybiniais ieškojimais ir tradicinės kultūros turtingumu.
Festivalio atidaryme Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Renata Kurmin pasveikino dalyvius ir žiūrovus bei perskaitė kultūros ministro Luko Alsio padėkos raštą organizatorių komandai ir festivalio meno vadovei, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro direktorei Irenai Zacharovai.
„Gyvename laikais, kai ypač svarbu išsaugoti savo šaknis ir kartu išlikti atviriems pasauliui. Būtent todėl tokie festivaliai kaip „Pokrovo varpai“ yra neįkainojami. Jie primena, kad tradicijos nėra vien praeities paveldas. Jos gyvena žmonių balsuose, muzikoje, pasakojimuose, bendruomenėse ir nuolat kuria mūsų šiandienos tapatybę.
Šis projektas prasmingai sujungia etninį vokalą, instrumentinę muziką, perkusiją ir elektroniką, parodydamas, kad tradicija ir naujovės gali ne konkuruoti, o praturtinti viena kitą. Šių metų programa dar kartą patvirtina festivalio kūrybinį veržlumą, jungiantį autentišką folklorą su šiuolaikinėmis meninės raiškos formomis“, – sakė Renata Kurmin.
Kultūrų įvairovė – šiuolaikinės Lietuvos turtas
Ne mažiau svarbi festivalio misija – išsaugoti ir populiarinti autentišką Lietuvos tautinių bendrijų folklorą. Šimtmečius įvairių tautų atstovai gyveno greta, išsaugodami savo kalbas, papročius, dainas, religines ir šeimos tradicijas. Šiandien ši įvairovė yra neatsiejama Lietuvos valstybės kultūros paveldo dalis.
Tačiau tradicinei kultūrai reikia ne tik tyrimų ir dokumentavimo, bet ir nuolatinės gyvųjų tradicijos puoselėtojų paramos. Būtent tokią galimybę suteikia festivalis „Pokrovo varpai“.
Tautinių bendrijų folkloro kolektyvams dalyvavimas tarptautiniame festivalyje reiškia jų veiklos svarbos pripažinimą, galimybę pasirodyti profesionalioje scenoje, pristatyti savo kultūrą plačiajai auditorijai ir susitikti su kitų šalių atlikėjais.
Ypač svarbus respublikinio konkurso „Tradicijų paveldėtojai“ laureatų dalyvavimas. Šis konkursas padeda išsaugoti folkloro paveldą ir ugdyti naują atlikėjų kartą.
Lapkričio 5 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko koncertas „Unikalios tradicijos“, subūręs folkloro kolektyvus iš Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Bulgarijos, Sakartvelo, Ukrainos, Italijos ir Ispanijos. Žiūrovai išgirdo Lietuvos sentikių dainas, ukrainiečių, baltarusių, bulgarų, kartvelų ir kitų tautų tradicinės muzikos pavyzdžius. Kiekvienas pasirodymas tapo savitu pasakojimu apie tautos istoriją, pasaulėžiūrą, atmintį ir kultūrinį tapatumą. Ypatinga tokių susitikimų vertė – galimybė išgirsti tradicinę muziką, atliekamą pačių jos puoselėtojų, kuriems folkloras tebėra kasdienio gyvenimo ir kultūrinės tapatybės dalis.
Lapkričio 6 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko tradicinis koncertas „Muzika gurmanams“, pristatęs itin turtingą liaudies dainavimo, instrumentinės muzikos ir šokio įvairovę.
Ypatingą vietą programoje užėmė Sakartvelo Gurijos regiono folkloro ansamblio pasirodymas, supažindinęs klausytojus su unikalia kartvelų daugiabalsio dainavimo tradicija, UNESCO pripažinta žmonijos nematerialaus kultūros paveldo dalimi.
Tokie pasirodymai ypač vertingi: jie leidžia pažinti retas tradicinės kultūros formas per gyvą atlikimą, o ne vien iš archyvinių įrašų ar mokslinių aprašymų.
Išsaugoti tradiciją – vadinasi, perduoti ją kitai kartai
Viena svarbiausių festivalio veiklos krypčių – švietimas ir tradicinio kultūros paveldo perdavimas vaikams bei jaunimui. Šiandien, kai globalizacija ir sparti skaitmeninių technologijų raida iš esmės keičia kultūrinę aplinką, itin svarbu sudaryti sąlygas jaunajai kartai ne tik pažinti protėvių tradicijas, bet ir pajusti jų meninę bei dvasinę vertę. Šiai temai buvo skirti moksliniai ir edukaciniai festivalio renginiai.
Lapkričio 5 d. vyko tarptautinė konferencija „Gyvoji tradicija: tautų kultūra tarp archyvo ir scenos“, skirta aktualiems kultūros paveldo išsaugojimo klausimams, įskaitant skaitmeninių archyvų, švietimo, tarptautinio bendradarbiavimo ir tautinių bendrijų dalyvavimo vaidmenį.
Lapkričio 6 d. surengta tradicinio dainavimo laboratorija ir apskritojo stalo diskusija „Metodai dirbant su jaunaisiais folkloro atlikėjais“.
Tyrėjai, pedagogai, ansamblių vadovai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Bulgarijos, Sakartvelo, Norvegijos ir Italijos dalijosi tradicinio dainavimo mokymo patirtimi, aptarė kartų tęstinumo problemas ir galimybes išsaugoti autentiškas atlikimo tradicijas šiuolaikinėje visuomenėje. Ypatinga laboratorijos vertė buvo tiesioginis bendravimas su tradicijų puoselėtojais. Dalyviai galėjo ne tik susipažinti su įvairiomis mokymo metodikomis, bet ir praktiškai išbandyti skirtingų tautų liaudies dainavimo ypatumus. Toks formatas padeda formuotis tarptautinei profesinei bendruomenei, kurią vienija bendras tikslas – išsaugoti nematerialųjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms.
Svarbia darbo su vaikais ir jaunimu kryptimi tapo ir tradiciniams amatams skirti renginiai.
Lapkričio 7 d. Vilniaus rotušė virto didžiule folkloro švente. Programoje vyko koncertas-maratonas „Festivalio dalyvių kūrybiniai portretai“, tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė bei kūrybinės dirbtuvės „Liaudies meistrai – vaikams“.
Pažintis su tradiciniais amatais, papuošalų gamyba, gintaro apdirbimu, keramika, vilnos vėlimu ir kitomis liaudies kūrybos rūšimis leido jauniesiems dalyviams prisiliesti prie kultūros paveldo per asmeninę praktinę patirtį. Būtent tokie susitikimai padeda vaikams suvokti tradicinę kultūrą ne kaip tolimą praeitį, o kaip įdomią ir prasmingą šiuolaikinio gyvenimo dalį.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir kultūrinė diplomatija
Per savo gyvavimo metus festivalis „Pokrovo varpai“ tapo svarbia tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo priemone. Užsienio kolektyvų dalyvavimas, bendri kūrybiniai projektai, profesinės diskusijos ir edukacinės programos skatina ilgalaikių ryšių tarp įvairių šalių atlikėjų, tyrėjų ir kultūros įstaigų užmezgimą. Tarptautinis festivalio pobūdis ypač svarbus Lietuvos tautinėms bendrijoms. Susitikimai su giminingų kultūrinių tradicijų puoselėtojais iš kitų šalių padeda kolektyvams išlaikyti ryšį su istorinėmis šaknimis, plėsti repertuarą, tobulinti atlikimo meistriškumą ir perduoti įgytas žinias jaunajai kartai.
Tuo pat metu užsienio svečiai turi galimybę susipažinti su šiuolaikinės Lietuvos kultūra, jos tautinėmis bendrijomis, kūrybiniais kolektyvais ir profesionaliais muzikantais.
Taigi festivalis tampa abipusių kultūrinių mainų erdve, kurioje Lietuva yra ne tik priimančioji šalis, bet ir aktyvi tarptautinio meninio dialogo dalyvė. Tai ypač ryškiai atsiskleidžia bendruose projektuose, vienijančiuose įvairių tautybių ir meninių krypčių muzikantus.
Simboliniu XXI festivalio užbaigimu tapo lapkričio 9 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvykęs koncertas „Svečiai iš Sakartvelo“. Jame pasirodė Tbilisio Giya Kancheli styginių kvartetas ir lietuvių bei kartvelų folkloro trio „Rero“.
Akademinės muzikos ir autentiško kartvelų folkloro susitikimas meniškai įkūnijo vieną svarbiausių festivalio idėjų – atskleisti neatsiejamą tradicinio paveldo ir profesionaliojo muzikos meno ryšį. Šis koncertas taip pat atspindėjo ilgametį festivalio organizatorių bendradarbiavimą su Sakartvelo kultūros bendruomenės atstovais.
Festivalis, vienijantis visuomenę
„Pokrovo varpų“ reikšmė gerokai peržengia koncertinės veiklos ribas.
Festivalis stiprina tarpkultūrinį supratimą, pagarbą skirtingoms tradicijoms ir suvokimą, kad kultūrų įvairovė yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių.
Daugiatautėje Lietuvoje tokia veikla turi ypatingą visuomeninę reikšmę.
Tautinių bendrijų kultūrinio tapatumo išsaugojimas neprieštarauja jų integracijai į visuomenę. Priešingai, pagarba savo šaknims ir galimybė atvirai pristatyti paveldą stiprina priklausymo bendram šalies kultūriniam gyvenimui jausmą.
Festivalis kuria erdvę, kurioje įvairių tautybių atstovai gali ne tik atskleisti savo kultūros savitumą, bet ir pažinti kaimynų tradicijas, atrasti bendras vertybes ir pajusti vienijančią meno galią.
Svarbu ir tai, kad festivalis skirtas plačiausiai auditorijai. Jo renginiai suburia profesionalius muzikantus ir folkloro mėgėjus, mokslininkus ir pedagogus, vaikus ir suaugusiuosius, tautinių bendrijų atstovus ir visus besidominčius kultūros paveldu.
Tai vienas svarbiausių „Pokrovo varpų“ bruožų: festivalis nebrėžia nacionalinių ar žanrinių kultūros ribų, o sudaro sąlygas natūraliai jų sąveikai.
Tradicija, turinti ateitį
XXI tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“ dar kartą parodė, kokia reikalinga šiandien veikla, skirta tradicinei kultūrai išsaugoti ir plėtoti. Jo programoje darniai susijungė autentiškas folkloras, šiuolaikinė muzikinė kūryba, moksliniai tyrimai, profesinis ugdymas, tradiciniai amatai ir tarptautinis bendradarbiavimas. Už kiekvieno koncerto, kūrybinio susitikimo ir edukacinio renginio slypi ilgametis darbas saugant kultūrinę atmintį, remiant tautines bendrijas ir ugdant naują tradicijų puoselėtojų kartą.
Ypatingas festivalio nuopelnas – jis neapsiriboja jau esamo paveldo pristatymu, bet ir sudaro sąlygas tolesnei jo raidai. Čia gimsta nauji muzikos kūriniai, mezgasi kūrybinės partnerystės, perduodamos žinios ir įgūdžiai, stiprėja žmonių ir šalių ryšiai.
„Pokrovo varpai“ įtikinamai įrodo: kultūrų įvairovė visuomenės neskaldo, o ją praturtina. Saugodami savo tradicijas ir gerbdami kitų tautų paveldą, kuriame bendrą Lietuvos kultūrinę erdvę – atvirą, įvairialypę ir orientuotą į ateitį.
Festivalio organizatoriai – Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras ir Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykla – nuoširdžiai dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat visiems partneriams, kultūros įstaigoms, atlikėjams, pedagogams, tyrėjams, tautodailininkams, savanoriams ir žiūrovams, kurių dėka festivalis gyvuoja ir auga.
Per dvidešimt vienerius metus „Pokrovo varpai“ tapo ne tik kasmetiniu kultūros renginiu, bet ir svarbia daugiatautės Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi, tarptautinio bendradarbiavimo erdve ir gyvu liudijimu, kad tradicija išlieka tik tada, kai ji toliau skamba, įkvepia ir vienija žmones.

Komentarai