KALĖDINIS KULTŪRŲ DIALOGAS TARP LIETUVOS IR SAKARTVELO

Vilniuje vykstantis XXII tarptautinis menų festivalis „Kalėdiniai vakarai“ šiemet pakvietė klausytojus į ypatingą muzikinę kelionę, kurioje susitinka skirtingos epochos, kultūros ir meninės patirtys. Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo koncertas „Epochų sąskambiai: Čiurlionis ir dabartis“, surengtas Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.                                 

Nuo 2004 metų festivalis „Kalėdiniai vakarai“ yra tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ dalis. Jo organizatoriai nuosekliai puoselėja idėją, kad muzika gali būti ne tik estetinis išgyvenimas, bet ir erdvė susitikimui tarp skirtingų tautų, tarp jaunų talentų ir pripažintų menininkų, tarp tradicijos ir šiuolaikinio pasaulio. Būtent šie susitikimai tampa bendrų projektų, kūrybinių draugysčių ir naujų idėjų pradžia.

Festivalio programoje pristatytas pianistės ir kompozitorės Julijos Lankės pirmas opusas „Epochų sąskambiai: Čiurlionis ir dabartis“. Tai konceptualus kūrybinis apmąstymas apie tai, kaip šiandien gali skambėti M. K. Čiurlionio genijus. Muzika, poezija ir šiuolaikinis jo kūrybos suvokimas susiliejo į vientisą meninę erdvę, kurioje laikas tapo sąskambiu, o praeitis – gyva dabarties dalimi.

Didžiojo lietuvių menininko jubiliejui skirtas projektas subūrė Lietuvos ir Sakartvelo muzikus. Šių šalių kultūras jungia dvasinis artumas, poetiškumas, pagarba savo šaknims, meilė žemei ir nuolatinis šviesos ieškojimas. Neatsitiktinai šalia Čiurlionio koncerte skambėjo ir žymaus XX a. kartvelų kompozitoriaus Sulchano Cincadzės muzika. Abu kūrėjai, nors gyvenę skirtingais laikais ir skirtingose erdvėse, tarsi kalbėjo apie amžinas temas: pasaulio grožį, atmintį ir žmogaus sielos siekį rasti harmoniją. Juos siejo ir bendras įkvėpimo šaltinis – liaudies muzika, suvokiama kaip gyvoji tautos kultūros šerdis.

Koncertas tapo savotiška kelione per laiką: nuo Čiurlionio mistinio kosmoso iki Cincadzės gilių žemiškų intonacijų, nuo folkloro ištakų iki šiuolaikinio skambesio. Tai dialogas, kuriame muzika virto atminties, įkvėpimo ir vilties kalba.

Projekte dalyvavo jauni, talentingi ir tarptautinėje erdvėje jau pripažinti atlikėjai iš Lietuvos ir Sakartvelo, aktyviai bendradarbiaujantys su įvairiais orkestrais ir „World Music“ projektais: idėjos autorė, kompozitorė, pianistė Julija LANKĖ; David AKOPIAN (smuikas, Sakartvelas); Arina AKOPIAN (etninis vokalas); Luka MEBONIA (etninis vokalas, perkusija, Sakartvelas); Giorgi SHANAVA (etninis vokalas, panduri, Sakartvelas); Džiugas DAUGIRDA (perkusija); Andrius ŽIBIKAS (perkusija). Drąsiai jungdami tradiciją su šiuolaikinėmis raiškos formomis, muzikantai atvėrė liaudies muziką naujam klausytojų ratui.

Festivalio organizatoriai, Slavų tradicinės muzikos mokykla, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras bei Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykla, dėkoja festivalio partneriams, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus kultūros centrui ir Šv. Kotrynos bažnyčiai, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Visagino kultūros centrui, prisidedantiems prie šio išskirtinio kultūrinio dialogo puoselėjimo.

Festivalis „Kalėdiniai vakarai“ dar kartą primena, kad muzika neturi sienų, o skirtingų kultūrų susitikimai praturtina visą mūsų kultūrinį gyvenimą.

Nuotraukos - Yulia Malyshkina