KAI TRADICIJA TAMPA GYVA: ETNINĖS KULTŪROS MOKYKLOS „TRADICIJA“ 25-OJO JUBILIEJAUS ŠVIESA PALANGOJE
- Arina Akopian

- 08-25
- 3 min. skaitymo
Atnaujinta: 09-05
Baltijos pajūris šią vasarą alsavo ne tik jūros gaiva, bet ir tautų dvasia. Į Palangą sugužėjo beveik šimtas dalyvių – vaikų, jaunimo ir pedagogų iš įvairių Lietuvos regionų bei tautinių bendruomenių. Jie atvyko ne poilsiauti, o kurti – dalyvauti jubiliejinėje, 25-ojoje etninės kultūros mokykloje „Tradicija“.
Ši mokykla – ne tik edukacinis projektas. Ji yra gyvas pulsas, kuriame susitinka praeitis ir dabartis. Aštuonias dienas čia vyko intensyvios meistriškumo pamokos, kuriose dalyviai mokėsi tradicinio dainavimo, liaudies choreografijos, taikomųjų menų, sakralinės muzikos ir net World Music koncepcijos. Pedagogai (žinomi etninės kultūros specialistai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Sakartvelo, Armėnijos ir Norvegijos) ne tik mokė, bet ir dalijosi savo tautų širdies balsu.
Vaikai gamino liaudies kostiumų elementus, dalyvavo liaudies teatro improvizacijose, žaidė tradicinius žaidimus, šoko ir dainavo vakaronėse. Interaktyvios viktorinos ir videoteka su etnografijos laidomis leido pažinti kultūrą ne tik per veiklą, bet ir per refleksiją. Apskritojo stalo diskusijoje jaunimas pristatė savo idėjas, kaip išsaugoti ir puoselėti tradicinę kultūrą. Vyko ne tik mokymasis, bet ir lyderystės skatinimas.
„Tradicija“ ne tik moko, bet ir jungia. Dalyviai susipažino su kitų tautų folkloru, atlikimo maniera, garso išgavimo technika. Šie dalykai ypač svarbūs tiems, kurie patiria kultūrinę ar socialinę atskirtį. Čia jie atrado bendrystę, pagarbą ir prasmę.
Baigiamajame koncerte Palangos Kurhauzo salėje lietuvių sutartinės susiliejo su ukrainiečių dainuojamąja poezija, kartvelų polifonija su armėnų apeiginiu folkloru. Dalyviai pristatė unikalius Lietuvos sentikių dainuojamojo buitinio folkloro pavyzdžius. Susitiko ne tik garsai, bet ir sielos.
David Akopian, Tbilisio nacionalinės filharmonijos artistas: „Neapsakomai džiugu stebėti, kai aukšto lygio profesionalai dalijasi savo patirtimi, vertybėmis ir žiniomis su jaunimu bei vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie rodo nuoširdų susidomėjimą tautiniu menu. Tokie susitikimai tampa tvirtu pagrindu kultūriniam dialogui, tradicijų mainams ir bendruomeniškumo stiprinimui. Vasaros mokykloje „Tradicija“ mačiau, kaip dalyviai vieni kitiems padeda, o bendromis pastangomis kuria išskirtinę muziką, kuri vėliau skamba prestižinėse koncertų salėse ir yra perduodama iš kartos į kartą.“
Nikolaj Zacharov, folkloro ansamblio „Arinuška“ vadovas, mokytojas-ekspertas: „Pradedantiesiems, kurie tik žengia pirmuosius žingsnius pažindami savo tautos tradicinę kultūrą, itin svarbu susipažinti ir su kitų tautų muzikinėmis tradicijomis. Ir panašiomis, ir visiškai skirtingomis. Vaikas, patyręs skirtingų kultūrų muzikinį poveikį, įgyja platesnį suvokimą apie savo kultūros vietą pasaulyje. Tai – esminis žingsnis gilinantis į tradicijas ir formuojant kultūrinį tapatumą.“
Luka Mebonia, kartvelų folkloro specialistas: „Svarbu ne tik puoselėti savas tradicijas, bet ir atverti duris į kitų tautų kultūras. Mokykloje „Tradicija“ įvairių tautybių vaikai ir jaunimas susiburia į bendrą ansamblį, dainuoja skirtingomis kalbomis, gerbia vieni kitus. Šiandien tokio bendravimo labai trūksta. Kultūriniai mainai – tai taikos garantas. Jau daugelį metų dėstau šioje mokykloje ir matau, kaip daugiatautėje Lietuvoje auga kolektyvų meninis lygis, o nacionalinės institucijos vis aktyviau remia tokias iniciatyvas. Ypač džiugina vaikų kolektyvų entuziazmas ir kūrybiškumas.“
Čia pat savo vyko ir vaikų stovykla, sukurusi savitą bendruomenę, kurios kūrybinė veikla suteikė galimybes jos dalyviams pažinti įvairias senovinės buities formas ir turinį. Ji buvo ypač patraukli vaikams ir jaunimui, kurie žinias gilino patirdami teigiamus įspūdžius bendraminčių rate. Stovykla jiems - saugi erdve kūrybai, pažinimui ir draugystei.
25 metai – ne pabaiga, o pradžia! Jubiliejinė „Tradicija“ ne tik šventė garbingą sukaktį, bet ir įkvėpė naują kartą. Dalyviai išsivežė ne tik žinias, bet ir troškimą tęsti – dalyvauti festivalyje „Pokrovo varpai“, Dainų šventėje, kituose svarbiuose renginiuose. Tai nebuvo eilinė vasaros mokykla. Tai buvo kultūros šventė, kurioje tradicija tapo gyva, kvėpuojanti ir jungianti.
Už ilgametę pagalbą įgyvendinant renginį organizatoriai, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras ir Slavų tradicinbės muzikos mokykla, nuoširdžiai dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Palangos kultūros centrui.
Organizatoriai




















Komentarai